VGTU SA
ATEITIS YRA TAVO RANKOSE (1)

ATEITIS TAVO RANKOSE: Aplinkos apsaugos inžinerija

Aplinkos apsauga šiandien kaip niekad svarbi pasaulio visuomenei, nes moksliniai tyrimai rodo, kad didėja klimato atšilimas ir taršos lygis pasaulyje, nyksta ozono sluoksnis. O ši studijų programa suteikia ne tik aplinkos inžinerijos žinių, bet ir ugdo gebėjimus stebėti ir įvertinti aplinkos taršos uždavinius, planuoti ir įgyvendinti inžinerines aplinkos taršos prevencijos ir aplinkos kokybės būklės gerinimo priemones, projektuoti žmogaus gyvenimo kokybei gerinti skirtus šiuolaikinius aplinkosaugos įrenginius. Be to, labai svarbu prisidėti prie aplinkos saugojimo ir tausojimo, nes gamtai sunku dėl žmonijos augimo bei kartu su juo didėjančių reikalavimų ir poreikių.

1. Kodėl pasirinkai šias studijas? Ką patartum/papasakotum žmonėms besidomintiems šiomis studijomis?

I kursas:

Nuo pat septintos klasės turėjau svajonę tapti aplinkosaugininku ir gelbėti pasaulį, nes tikėjau savo susigalvota teorija: „Dievas sukūrė pasaulį, o mes, žmonės, jį niekiname ir griauname, taip darydami nuodėmę“. Šis noras tapti aplinkosaugininku, aišku, nėra pagrįstas vien religiniais įsitikinimais, o labiau meile ir pagarba gamtai. Nuo pat vaikystės, tėvai ir seneliai išmokė netrypti vabzdžių, nelaužyti šakų ir mylėti visą, kas gyva. Rinkdamasis šias studijas galvojau, kad turėsiu galimybę dirbti su oro ir vandens filtrais, kas, iš tikrųjų, pasiteisino. Dabar, kol kas, turėjome tik 2 paskaitas apie oro filtrus, bet manau tikrai prie jų dar sugrįšime.

Žmonėms, besidomintiems šiomis studijomis patarčiau apsispręsti ar tikrai nori inžinerinės specialybės, nes reikia mokytis daug fizikos, chemijos, kas man yra labai sunku, kadangi rinkausi biologiją dvyliktoje klasėje, o chemijos ir fizikos nuo 10 klasės visiškai atsisakiau. Šios studijos tikrai yra skirtos tiksliukams, todėl matematikos žinios taip pat turi didelę įtaką. Nors pats esu menininkas, tenka daug skaičiuoti, matuoti, įvertinti paklaidas laboratoriniuose darbuose.

II kursas:

Studijų pasirinkimas buvo labai įdomus periodas: kadangi gimnazijos laikais nelabai planavau į ateitį, aš buvau pasiėmusi chemiją, fiziką A lygiu, nes didžioji dalis mano profesinių svajų buvo glaudžiai susiję su fizika arba chemija. Taigi, tikėjausi, kad tiesiog pabaigoje man nušvis, ką čia gyvenime darysiu. Tačiau taip nebuvo: truputį sunerimau, kai beveik visi pažįstami jau turėjo susiplanavę, ką darys ateityje, o aš dar spėliojau tarp skirtingų profesijų – nuo maisto technologijų iki farmacijos…

Supratau, kad tokie svajojimai nepadės, taigi susiėmiau ir pradėjau klausinėti savęs, ko iš tikrųjų noriu pasiekti gyvenime. Tuomet man užkliuvo – aktyvus dalyvavimas skirtingose „Darom“ akcijose, džiaugsmas atradus informacijos apie naujas aplinkos apsaugos inovacijas, didžiulė manija informacijai apie taršą, ypač e-waste (elektroninę taršą) bei galų gale – nuo vaikystės įskiepyta meilė, pagarba gamtai. Nuo senelio, atsidavusio miškininko, bei gamtos mylėtojų tėvų pamokų, istorijų. Pagaliau supratau – noriu darbo glaudžiai susijusio su aplinka ir jos saugojimu. Meilė ekologijai, gamtai tapo mano nušvitimu. Po ilgų vakarų ieškant mano svajonių profesijos interneto platybėse netikėtai užtikau VGTU Aplinkos Apsaugos inžinerijos studijas. Perskaičius aprašymą, nedvejodama į LAMA BPO pirmą vietą parašiau APF studijas. Ką patarčiau mąstantiems apie šią kryptį? Pirmiausia, neleisti visokiems mitams nukabinti nosies, nes pati girdėjau daug dalykų, kai pranešiau apie savo sprendimą kitiems:

  • „Didžiulis nepotizmas aplinkos spektre neleis rasti darbo“– nepotizmas buvo ir bus, o dėl įdarbinimo, tikiu, jog jeigu ieškosi, tikrai atrasi savo vietą: aplinkos apsaugos inžinerija turi daug platesnį spektrą, nei manote;
  • „O tai ką darysi? Bėgsi su kaliošiais gaudyti brakonierių pelkėse?“ – na… nesu girdėjusi, jog aplinkos apsaugos inžinieriai gaudytų brakonierius, bet suprantu, kodėl tokios idėjos kyla, nes aš pati studijų pradžioje nuoširdžiai nežinojau, ką reiškia būti aplinkos apsaugos inžinieriumi. Po truputį einant laikui, pradedu „pagauti kampą“ – aš manau, jog čia mokaisi suvokti aplinkos mechanizmus ir tuo pačiu kaip palaikyti, optimizuoti besisukantį variklį žmogaus bei gamtos atžvilgiu. Bet tai ne vienintelis dalykas, kam dedikuosite savo laiką studijose: taip pat išmoksite apie aplinkos teisę, grafinį braižymą, savitą aplinkos apsaugos žodyną bei daug daugiau…
  • „Šios studijos baisiai sunkios, mano (…) metė po pirmojo semestro!“ – bet kurio Aukštojo mokslo siekimas nėra lengvas, bet jeigu tu nebijai klysti, turi aistros ir esi pasirengęs įdėti pastangų, tikrai gali daug pasiekti.

Antra, jeigu turi pažįstamų ar giminių, kurie dirba su tavo studijomis susijusį darbą, drąsiai klausk. Patirtys, gali padėti suvokti, ko iš tavęs gali tikėtis Universitete ir ko pats gali tikėtis studijų metu. Be to, ne tik įsigilink į savo studijas, bet ir pasidomėk jų perspektyvomis. Pasaulis drastiškai keičiasi, patartina pamąstyti apie sritį, kuri ne tik patiks, bet ir bus aktuali ateityje.

III kursas:

Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų pasirinkimo procesas prasidėjo 11 klasės pabaigoje ir tęsėsi per visa 12 klasę. Pirma studijas rinkausi pagal pavadinimus – nors tai buvo pagrindinis dalykas, pagal ką rinkausi studijas, dabar supratau, kad taip daryti nereikėjo. Žiūrėjau, kas man labiau patinka ir kas yra susiję su mano mokyklos užklasine veikla, kad visa tai derėtų. Taip pat man patiko matematika ir kiti tikslieji, technologiniai mokslai, todėl nusprendžiau eiti į technikos universitetą. Nesisekė kalbos, todėl humanitariniai mokslai netiko. Susirašiau visus atsirinktus studijų pavadinimus, juos dar kartą perrinkau ir pradėjau skaityti studijų aprašymus. Taip po truputį atsijojau, pasilikau kelis dalykus, kurie patinka. Pirmu numeriu pasirinkau aplinkos apsaugos inžineriją ir mane priėmė.

Jei stoti reikėtų vėl, papildomai bandyčiau bendrauti su studentais, giliau pasinagrinėti studijų programą, ar tikrai dėstomi dalykai atitinka mano norus.

Besidomintiems šiomis studijomis patarčiau įsivertinti, ar tikrai to norite, kadangi kartais, dėstytojai yra nusiteikę, kad tu tikrai pasiliksi šioje srityje, kadangi jie patys yra atsidavę šiai disciplinai ir nori palaikyti ją gyvą tarp nedidelio kiekio studentų. Jeigu esi lengvamanis, lengvai pasiduodi kitų nuomonei, tave dėstytojai gali įstayti į šio dalyko rėmus, nors galbūt to visai nenorėjai – galbūt pasirinkai šias studijas vien dėl jų įdomumo ir turi kitokių planų.

IV kursas:

Šias studijas pasirinkau, nes man rūpi aplinkos apsauga. Tiems, kurie domisi šia studijų programa, pasakyčiau – mokykitės ☺.

Absolventas:

Šias studijas pasirinkau, nes tai buvo vienintelė su fizika ir inžinerija susijusi aplinkosaugos studijų programa visoje Lietuvoje. Ir be to, tai buvo mano pirmas sąraše pasirinktas dalykas pagal norą. Norintiems studijuoti šią programą rekomenduočiau stipriai susimažinti savo lūkesčius, nes ne visi dalykai yra paprasti, o ir krūvis nėra subalansuotas. Nepaisant to, 3 ir 4 kursai paliko neblogą įspūdį, nes studijuojami dalykai buvo labiau susiję su studijų programa ir praktiškesni, daugiau aktualių užduočių.

2. Ar šiuo metu studijos pateisina tavo lūkesčius? Jeigu ne, kodėl? Ar išmokai/ mokaisi kažko, ko nesitikėjai, kad bus studijų metu?

I kursas:

Šiuo metu studijos patenkina mano lūkesčius, nes vis tik pirmame kurse mokėmės darnios aplinkos – paskaitos apie aplinkos taršos problemas, rūšiavimą, oro filtrus ir pan., aplinkos fizikos, kuri glaudžiai susijusi su aplinkosaugos fizikiniais reiškiniais, bet dar turėsime mokytis aukštesniuose kursuose fizikos pagal specialybę ir atliksime žadėtą praktiką kitose įmonėse su kuratorės palyda. Galiu tikrai pasakyti, jog negaliu sulaukti, kol atliksime praktikas ir pritaikysime įgytas žinias!

II kursas:

Taip, šiuo metu pateisina mano lūkesčius. Išmokstame ne tik vertingų bazinių dalykų iš inžinerinės pusės – aukštoji matematika ir tam tikrų fizikos šakų, kaip integrali mechanika, bet ir išsamiau mokomės apie aplinkos subtilybes, kokią įrangą, inžinerinius sprendimus naudoja specialistai kovojant su skirtingos rūšies tarša, įsigiliname į inovatyvias ir tvarias technologijas, kurios pritaikomos skirtingose sferose bandant sukurti erdvę, kur žmonija mažiau kenkia aplinkai. Nors daugelis sakytų, kad yra nemažai nereikalingo žinių bagažo, turint omenyje tam tikrus modulius, kaip filosofija pirmajame kurse ar kitus dėstomus dalykus šiose studijose, aš tikiu, kad bet kokios žinios, nesvarbu ar jos bus tavo tolimesnio kelio norma, ar tik papildoma proto mankšta, bus vertingas indėlis tavo ateičiai.

III kursas:

Aplinkos apsaugos inžinerija mano lūkesčius patenkina, sakyčiau, iš dalies. Žinių prasme – jų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Viskas, kaip ir mokykloje, pastebėjau, jog išmokti dalykai vistiek kažkur susideda, kaip dėlionė, kur žinios yra detalės. Dėlioji tą dėlionę ir žinios užpildo pilną paveikslą.

Studijos patenkina mano lūkesčius iš dalies todėl, kad, iš mano perspektyvos, norėtųsi daugiau praktikos – kad būtų vykusios ekskursijos, viską pačiupinėti ir pamatyti, kaip dirba specialistai. Atrodo, kad per daug koncentruojamės į vieną dalyką. Pavyzdžiui, trečiame kurse labai daug mokomės apie nuotekas, nors, atrodo, yra didesnių probelmų – kaip pasaulinė vandens tarša. Kartais toks jausmas, kad mus ruošia dirbti tik ofisuose.

Studijų procese trūksta bendravimo tarp dėstytojų, nes būna, kad programos šiek tiek pradeda kartotis. Taip pat aiškesnio pateikimo, nurodymo, kaip ką daryti, nes, atrodo, užmeta didelę porciją maisto, o per semestrą viską turi suvalgyti. Tačiau, iš kitos pusės, jeigu duotų mažai paprastos informacijos, tiek daug neišmoktume.

IV kursas:

Šios studijos pateisina lūkesčius. Nemažai išmokau per pastaruosius metus: projektuoti vandens/oro valymo įrenginius, triukšmo mažinimo priemones, susipažinau su aplinkos apsauga susijusiais teisės aktais. Buvo nemažai kursinių darbų, kurių dėka įtvirtinau teorines žinias. Neskaitant visų inžinerinių dalykų, per pastaruosius metus buvo ir filosofijos, viešosios komunikacijos, vadybos, ekonomikos ir teisės paskaitų.

Absolventas:

Ne. Studijos toli gražu nepateisino lūkesčių, nes galvojau, kad disciplina, tvarka, kokybė ir pats pateikimas bus aukštesnio lygio nei gimnazijoje. To nebuvo. Žinoma, buvo keletas dalykų, kurie išmokė reikalingų įgūdžių ir pamokė kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Labiausiai nustebino bakalaurinis ir magistrinis darbai, kurie buvo pakankamai įdomūs bei aktualūs.

3. Ar važiavai į Erasmus+? Jeigu ne, ar planuoji? Jeigu neplanuoji, kodėl? Jeigu taip, ką gali papasakoti?

I kursas:

Ne, nors planuose galėtų būti, norėčiau susipažinti su naujomis kultūromis, pamatyti, kaip mano pasirinktą profesiją mokosi kiti, koks jų požiūris į aplinkosaugos inžineriją.

II kursas:

Dar ne, bet jeigu pavyks viską gyvenime susidėlioti – tikrai išbandysiu šią unikalią galimybę. Tikrai būtų įdomu pamatyti, kaip skirtingos kūlturos žmonės moko ir nagrinėja aplinkos apsaugos inžineriją, ekologiją. Be to, manau, kad tai ne tik puiki galimybė studijuoti užsienyje, bet ir vertinga patirtis, kurioje išbandysi save ir atrasi naujų patirčių, draugų kelyje.

III kursas:

Važiuoti į Erasmus pasirinkau, kai tik atsirado galimybė, antro kurso pirmame semestre. Su savo fakulteto tarptautinių ryšių koordinatore Rasa Vaiškūnaite anksti pavasarį pradėjome bendrauti. Ji paaiškino, kaip atsirinkti, kur noriu važiuoti.

Turėjau daug pasiūlymų, kur galėčiau važiuoti, juos atsirinkau pagal programas, žiūrėjau, kas patiktų ir, kaip patarė koordinatorė Rasa, derėtų su VilniusTech programa. Atlikau namų darbus ir atėjo ta diena, kai turėjau išvažiuoti – tai buvo 2020 metų ruduo. Autobusu išvažiavau į Suomiją, Mikelio miestą. Iš universiteto buvo nemaža stipendija, jos užteko transporto išlaidoms, ji dalinai padengė ir pragyvenimo išlaidas – primokėti iš savęs reikėjo, tačiau nedaug.

2020 metų pradžioje, kovo mėnėsį prasidėjo karantinas, o į Suomiją važiavau tik rudenį. Taigi, padariau hibridinį mokymasį – porą mėnesių, rugsėjį ir spalį, mokiausi nuotolinu būdu iš Lietuvos, o vėliau nuvažiavau į Suomiją – tik ten mokymasis irgi vyko nuotoliniu. Gyvenau bendrabutyje.

Man patiko, kad universitete vyko sportiniai užsiėmimai, kuriuose galėjau sudalyvauti. Kartais eidavau į tinklinio užsiėmimus. Visi studentai, kurie buvo mano grupėje, buvo taip pat iš užsienio – italai, rusai, vokiečiai, net iš Egipto. Dalykus, kuriuos norėjau ten studijuoti, pasirinkau pats ir suderinau su Lietuvoje esančia koordinatore.

Universitete patiko tai, kad fakultetai yra išdėstyti ne kaip Lietuvoje. Pas mus universiteto fakultetai yra išsidėste mieste, o Suomijoje – jie išsidėstę po visą šalį. Vienas buvo maždaug per vidurį, kitas – arti Helsinkio ir taip toliau. Mano fakultetas buvo maždaug 200 km nuo Helsinkio.

Užsienyje nedirbau, norėjau labiau pažinti šalį. Po paskaitų buvo labai daug laisvo laiko, o pačios paskaitos nebuvo labai sunkios. Džiaugiuosi, kad su savimi pasiėmiau dviratį, kadangi po paskaitų galėdavau važinėtis po miestą ir už jo, pavažiuoti iki kur nors traukiniu ir vėl važiuoti dviračiu. Tačiau greitai atėjo žiema, orai atšalo. Su draugais iš Italijos ir Turkijos išsinuomavome automobilį ir važiavome į Laplandiją, kadangi buvo savaitės trukmės atostogos. Pasinaudojome proga patyrinėti Suomijos šiaurę.

IV kursas:

Nevažiavau į ERASMUS+ dėl pandemijos.

Absolventas:

Taip, du kartus. Sakyčiau vienas didžiausių universiteto pliusų yra galimybė išvažiuoti ir pasimokyti kitur, pamatyti kitas kultūras ir pasisemti daug daugiau negu įprastai duotų studijos Lietuvoje. Mąstymo ir žinių praplėtimas šimtaprocentinis. Rekomenduoju kiekvienam/-ai bent kartą pasinaudoti šia galimybe, nes po to žmonės gailisi, kad to nepadarė.

4. Ką gali papasakoti apie atliktas praktikas? Ar atitiko lūkesčius? Papasakok plačiau.

I kursas:

Praktikos dar neteko atlikti, bet negaliu sulaukti tos dienos, kada eisime į jas. Studijos yra įdomios, todėl manau bus taip pat įdomios ir praktikos.

II kursas:

I kurso antrame semestre buvo pažintinė praktika, kuri, deja, vyko nuotoliniu dėl pandemijos. Buvo gaila, kad nepavyko pačiai nuvykti į atitinkamas aplinkos apsaugos įmones ir įsigilinti į taikomas aplinkos apsaugos technologijas ir įrangą. Vis dėlto tai buvo vertinga patirtis, kadangi ruošiant pažintinės praktikos ataskaitą turėjome keletą susitikimų nuotoliu, kur aplinkos apsaugos specialistės – viena dirbanti Vilniaus kogeneracije jėgainėje (kuri buvo baigusi VILNIUS TECH APF studijas), kita dirbanti PAROC kompanijoje, gaminančią akmens vatą, papasakojo plačiau, kaip jų įmonės taikydamos aplinkos apsaugos technologijas siekė ekologiškumo ir tvarumo tikslų bei ką jos daro ir patyrė dirbdamos šiose pozicijose. Be to, tyrinėjimai vaizdinė, rašytinės medžiagos per praktikos nuotolines paskaitas, leido artimiau susipažinti su įmonėmis, kurios vienu ar kitu būdu pritaikė aplinkos apsaugos technologijas kaip „KLAIPĖDOS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“ (KRATC); UAB „Vilniaus Vandenys„ ir t.t. Dar žinau, kad tarp III  ir IV kurso laukia profesinės praktikos periodas, kurios laukiu nesulaukiu atlikti.

III kursas:

Profesinės praktikos dar atlikti neteko, planuoju tai padaryti po trečio kurso, vasarą ir rudenį – tuo laiku, kuris yra mums skirtas.

IV kursas:

Kaip jau žinoma, kiekvienas studentas po 3 kurso, privalo atlikti profesinės veiklos praktiką. Aš savo praktiką atlikau mūsų universiteto aplinkos apsaugos institute, kuriame dirbu ir šiuo metu. Atlieku vandens tyrimus – nustatau paviršiniuose vandenyse esančių teršalų (nitritų, nitratų, fosforo, fosfatų, amonio) koncentracijas. Ši praktika leido susipažinti su darbo laboratorijoje užkulsiais. Prisiminiau chemiją, taip pat išmokau dirbti su spektrofotometru ir kitais laboratorijoje esančiais prietaisais, paruošti protokolus, pagilinau Ms. Excel įgūdžius. Iš arčiau susipažinau su kelių savivaldybių monitoringo programomis.

Absolventas:

Praktiką atlikau VGTU Aplinkosaugos institute, tai kaip ir viskas labai kartu ir šalia buvo. Tikrai gera ir smagi patirtis. Norėjosi mažiau su triukšmo tarša susijusios veiklos ir daugiau su atliekų ar/ir kita sfera susijusių komandiruočių, bet apibendrinus tikrai prasminga ir aktuali praktika.

5. Ar dirbi pagal specialybę? Jei taip, ar buvo sunku susirasti darbą? Papasakok plačiau. Jeigu ne, kokias įsivaizduoji darbo galimybes, kokioje sferoje norėtum dirbti? Papasakok plačiau.

I kursas:

Dabar susiradau per pažįstamus nesunkų darbą, bet, deja, ne pagal specialybę. Baigęs studijas planuoju tapti oro arba vandes filtrų montuotojas, nes norisi techniško, proto reikalaujančio ir fizinio darbo. Aš noriu tiesiogiai gelbėti gamtą, ją prižiūrėti, todėl taršos matuotojo specialybės tikrai neatsisakyčiau.

II kursas:

Visai neseniai įsidarbinau Universitete, kaip Hidraulikos laboratorijos technikė – per paskaitą dėstytoja informavo, jog yra galimybė įsidarbinti laboratorijose. Laukdama šio momento tą pačią dieną nuskubėjau kreiptis dėl šios pozicijos, nes jau nuo pat pirmo kurso aktyviai ieškojau darbo Universitete, norėjau labiau susipažinti su fakultetu bei įsilieti į jo platų kolektyvą. Nors tik kelios darbo dienos praėjo, nekantrauju išmokti visko, apie savo fakulteto laboratorijas ir jose vykstančius projektus. Tikiu, kad ši patirtis bus vertingas indėlis ne tik mano bakalauro studijose, bet ir ateityje dirbant. Ateičiai turiu tris kryptis, kuriomis norėčiau eiti  – EMP/. arba elektronikos pramonės įmonėje, kaip aplinkos apsaugos specialistė, darbas laboratorijose darant oro, vandens arba dirvožemio tyrimus privačioms arba valstybinėms įmonėms, domina ir darbas apie nuotekų sistemas vandens įmonėse.

III kursas:

Pagal specialybę įsidarbinau trečiame kurse, universitete, savo fakultete, kai po paskaitos dėstytojas pranešė, kad yra darbo. Dirbu vandentvarkos technikos specialybėje. Padedu vienam dėstytojui, prižiūriu kelias laboratorijas. Tenka pamatyti daugiau universitetinės virtuvės ir kaip tai susiję su mano studijomis. Man, tenka paruošti laboratorinius darbus, reikia pasiskaityti ir darbo eigą, metodikos aprašymą, paruošti reagentus. Tačiau tokiame darbe nenorėčiau ilgam pasilikti. Labiau dirbu iš smalsumo, norisi paieškoti kontaktų – galbūt sužinosiu apie kokias įmones, kuriose norėčiau dirbti. Be to, nesinori laukti studijų galo, kad pradėčiau susipažinti su specialybe. Išbandau dabar tai, ką man siūlo, išbandau, ar tai man tikrai patinka.

Neplanuoju, kad man universitetas užskaitytų tai, kaip profesinę praktiką, kadangi norėčiau išbandyti darbą kitoje įmonėje, kad dar labiau apčiuopčiau savo profesiją, įgyčiau daugiau patirties. Tik po studijų baigimo nuspręsiu, ar noriu pasilikti šioje srityje. Dabar man tai patinka ir yra įdomu.

Toliau lipant karjeros laiptais norėčiau žinias praplėsti užsienio universitete, kadangi dabar dėstytojai dėsto medžiagą, kuri yra nukreipta į, atrodo, vieną siaurą specialybę. Ateityje galbūt norėčiau dirbti prie vandenynų, didžiųjų miškų, bet ne prie savartynų ir panašiai. Tačiau čia yra tik pati pradžia.

IV kursas:

Nežinau, ar mano darbas laboratorijoje priskiriamas prie su specialybe susijusių darbų, gal ir taip, o darbą susirasti sunku nebuvo, nes pasiūlymą gavau besimokydama. Ateityje save norėčiau išbandyti dirbdama aplinkos apsaugos institucijose ar aplinkosaugos konsultacinėse įmonėse.

Absolventas:

Taip, dirbu pagal specialybę, esu inžinierius ekologas įmonėje susijusioje su karjerų veikla Lietuvoje. Apskritai adekvatų ir gerai apmokamą aplinkosauginį darbą susirasti yra daug sunkiau, negu yra pasakojama dėstytojų universitete. Čia dar viena problema universitetų, kur darbo rinka ir mokslo įstaiga gan stipriai prasilenkia su bendradarbiavimu ir informavimu. Pirmąjį skelbimą tenkinantį lūkesčius ir nereikalaujančio 2 metų patirties suradau po 4 mėn. Visa laimė, kad pirmas darbo pokalbis ir buvo sėkmingas. Paprastai tariant, su aplinkos apsaugos inžinerija darbai „ant žemės nesimėto“

6. Ar buvo minčių mesti studijas? Jei taip kodėl? Kodėl persigalvojai? Ką patartum žmonėms galvojantiems apie tai?

I kursas:

Minčių mesti studijas buvo, gal todėl, nes viskas buvo nauja, netikėta, sunku, sudėtinga suprasti, kodėl mokomės tam tikrų dalykų. Gyvenimas, pirmą kartą, kitame šalies gale, nauji mokytojai, draugai, galų gale studijos, atrodo, tapo per dideliu iššūkiu. Galiausiai, pavyko priprasti, tiek prie krūvio, tiek prie studento gyvenimo.

Žmonėms galvojantiems apie studijų metimą patarčiau truputėlį palaukti, tai gali būti tik pirmoji atmetimo reakcija, su laiku studijos tikrai pradeda įgauti prasmę, pats pradedi suprasti daugiau, atrandi daugiau bendraminčių, pasidaro lengviau.

II kursas:

Minčių mesti studijas tikrai buvo keletą kartų per studijų periodą. Manau dažnas atvejis, kodėl dauguma pradeda dvejoti, kai jie iš tikrųjų patiria studento gyvenimo krūvį, kuris ne toks lengvas, kaip jie manė iš pradžių. Aš irgi mąsčiau išeiti pirmą kartą, kai dėl sveikatos komplikacijų ir, pripažįstu, dėl nelabai puikių laiko planavimo įgūdžių sėdėjau su keliomis skolomis bei krūva pusiau ar iš vis nepadarytų darbų ir galvojau „na, man ragas, jeigu nemoku net susitvarkyti su duotais darbais, ar iš viso man pavyks pabaigti studijas”, bet susiėmiau, nes žinojau, kad noriu ir galiu pabaigti tai, ką pradėjau. Taigi su pagalba ir palaikymu iš šeimos, grupiokų bei dėstytojų, pavyko atsispirti į priekį: nuo pandemijos, motyvacijos stokos; sunkesnių modulių ir temų, kurias galu gale pavyko praeiti tai aukštesniu, tai žemesniu balu. Galų gale, atradus savo tempą, aš drąsiai einu į priekį ir džiaugiuosi savo pasirinkimu bei tikiuosi, jog pavyks studijas pratęsti ateityje.

Žinoma, mesti studijas žmonės nori ne vien todėl, kad jiems sunku. Kiti, būna, supranta, kad čia jiems nėra skirta arba nuoširdžiai nebetraukia tai, ką studijuoja, kartais klasikinis to priežastis būna “rinkaus tą, ką tėvai siūlė”. Tačiau jeigu jums kyla minčių mesti dėl inžinerinio aspekto, bazinių dalykų modulių, patarčiau palaukti iki antro kurso, kur po truputį bus įterpiami su specialybe susiję dalykai, tuomet jeigu tikrai nematote savęs šioje srityje arba tikite, kad kitur jums bus geriau, galite bandyti laimę kitur.

III kursas:

Minčių mesti studijas nebuvo, kadangi sekėsi mokytis ir suderinti užklasinę veiklą. Galbūt ta užklasinė veikla mane ir paskatino pasilikti, kadangi pagalvojau “man čia visai patinka”. Ypač, kai užsiimu papildomai tuo, kas veža, o ne kokiais niekučiais, kurie išblaškytų, taip lengviau susikoncentruoju į mokslus. Esu nusiteikęs pabaigti šias studijas ir galbūt jas net pratęsti. Manau, kad pasirinkau gerą kryptį ir man čia patinka.

Jeigu yra minčių mesti studijas pirmuosiuose kursuose, patarčiau palaukti, kol praeis baziniai dalykai. Jei užsibrėžei čia būti, o meti dėl to, kad sunku, sakyčiau, nereikia taip daryti. Būtent praėjus bazinius dalykus – matematiką, fiziką, chemiją – viskas pasidaro lengviau.

Po antro kurso, trečio pradžioje prasideda su specialybe susiję dalykai. Tikiuosi, kad nebus antro griežto karantino – studentai tada galės laisvai važiuoti į ekskursijas, apžiūrėti viską praktiškai, o ne per kompiuterio monitorių.

IV kursas:

Minčių mesti studijas gal ir buvo, manau, kad tikrai yra tokių studentų, kurie studijų metu anksčiau ar vėliau susiduria su šia mintimi. Kadangi pirmuose kursuose mėgau visus darbus palikti,, paskutinei minutei‘‘, jai atėjus trumpam gal ir kildavo tokių minčių, bet prisimindavau, kodėl pradėjau mokytis, susiimdavau, atlikdavau visus darbus iki nustatytų terminų ir tos mintys išgaruodavo. Laikui bėgant išmokau susidėlioti laiką taip, kad nereikėtų visko daryti paskutinėmis minutėmis ir tokių minčių nėra. Tai jei dėl atidėliojimų taip nutinka ir kitiems, siūlyčiau protingiau susidėlioti laiką, kada ką atlikti ir nebus taip blogai.

Bet studentams mintis mesti studijas ateiti gali ne tik dėl susikaupusių darbų, bet ir dėl to, kad per sunku ar neįdomu mokytis. Tokiu atveju siūlyčiau gerai apgalvoti, kodėl išvis pradėjo mokytis: ar dėl to, kad pats norėjo, ar dėl aplinkinių spaudimo, galbūt dėl to, kad norėjo mokytis kartu su draugais. Sau pačiam nuoširdžiai atsakius į tuos klausimus, gali pasidaryti šiek tiek aiškiau. Mano nuomone, nėra blogai mesti studijas ir pradėti mokytis kitoje srityje, jei jauti, kad yra/bus tikrai per sunku mokytis ar nematai savęs šioje srityje ateityje, o gal kita sritis domina kur kas labiau. Svarbiausia, kad tai ką darai bent šiek tiek patiktų ir domintų.

Absolventas:

Minčių mesti studijas nebuvo, nes tiesiog nebuvo nei geresnio pasirinkimo, nei pačiam asmeniškai kažkas tragiškai nesisekė. Tie, kurie galvoja apie studijų metimą, turėtų labai gerai persvarstyti, kodėl apskritai stoja į aukštąją mokyklą, kokie jų tikslai ir lūkesčiai. Keisti verta, jeigu esi visiškai įsitikinęs, kad radai kažką daug geresnio ir nereikės atsigręžti atgal. Sakyčiau studijų metimas yra logiškas ir adekvatus iki 2 kurso, vėliau yra tiesiog savo įdėto laiko švaistymas. Bakalauro diplomas bet kokios srities yra vis dar svarbus dokumentas ne tik valstybiniame sektoriuje, bet ir privačiame. Diplomas yra diplomas ir jis daugiau mažiau turi savo vertę, todėl reiktų prisiminti ir tai. Tobulos studijų programos galima taip niekada ir nerasti….

7. Ar gauni įmonės stipendiją? Ką gali apie tai papasakot?

I kursas:

Negaunu. Domiuosi stipendijomis, nes tikrai galima gauti ją, tik reikia pasižiūrėti, kokių yra. Pavyzdžiui, yra skatinamoji stipendija, kurią gauna gerai besimokantys studentai, kurių svertinis vidurkis yra mažiausiai 9,5. Yra ir socialinės stipendijos, kurios išmokamos jeigu, pavyzdžiui, neturi tėvų ar esi daugiavaikis šeimoje, ar užsienio lietuvis, atvykęs studijuoti Lietuvoje.

II kursas:

Ne, bet gaunu kitokias stipendijas, kaip pvz. vienkartines stipendijas už gerus rezultatus savo grupėje, viena II kurse gauta didelė skatinamoji stipendija už aktyvią veiklą Universitete, mano atveju dirbant su moksliniu tyrimu, kurio pagrindas sukurti ir patikrinti iš skirtingų elektrinių kabelių dangos pagamintas garso izoliacines konstrukcijas. Tačiau tikiuosi, jog ateityje bus įterpta stipendija iš įmonių, manau, tai paskatintų ir motyvuotų žmones prisijungti prie aplinkiečių.

IV kursas:

Praeitą pusmetį gavau stipendiją iš universiteto už gerus rezultatus. Smagu matyt, kad pastangos gerai mokantis yra įvertinamos.

8. Kaip suderini studijas/darbą/laisvalaikį?

I kursas:

Visada atvykdavau į beveik visas pamokas savo mokykloje, atsiskaitydavau viską laiku, todėl tokį patį įprotį turiu ir šiose studijose. Kadangi per dieną būna tik dvi arba trys paskaitos po 1,5 valandos, tai lieka daug laisvo laiko. Patariu dar ir susirasti nesunkų darbą, nes kai kurių paskaitų namų darbai yra užduoti visam semestrui, tai galima viską pirmomis semestro savaitėmis pasidaryti arba pasilikti viską darytis per paskutines savaites (ką pats dariau ir nepatariu to daryti, nes tada ir atsiranda bemiegės naktys bibliotekoje).

II kursas:

Mano darbas leidžia lengvai suderinti šiuos dalykus, kadangi į mano poziciją įdarbinami skirtingo kurso bei pakopų studentai, kuriems reikia laiko ne tik dirbti, bet ir mokytis. Dabar po paskaitų nueinu į darbo vietą (dirbu tame pačiame pastate kaip ir mokausi) ir padirbėjusi ramiai grįžtu pėstute į savo bendrabutį. Stengiuosi, kad bent viena savaitgalio dieną liktų mano poilsiui ir hobiams, kadangi daug kur dalyvauju ir išbandau save, tai ir net savaitgaliai dažnai būna užimti. Tačiau tai ne bėda, kadangi man, žingeidžiam žmogui, naujos patirtys, žinios yra pats geriausias laisvalaikio leidimo būdas. Tačiau kartais būna, kad mano reikalai ir darbai sunkiai susiderina, tai atsirenku svarbiausius darbus ir susidėlioju prioritetus taip, kad atsirastų laiko knygoms bei puodams. Svarbiausia, išnaudoti savo motyvaciją efektyviai, daryti sunkesnius darbus, kai turi daugiau energijos ir ūpo, o maženius darbelius galima puikiai padaryti ir su nedideliais motyvacijos resursais. Ir žinoma, neatidėti visko paskutinei minutei. Tai įgyvendinyi galima taip – tik sužinojus apie kažkokį rimtesnį darbą, pradėti jį daryti tą pačią dieną, taip energija ir supratimas bus šviežias.

III kursas:

Pirma, studijos ir darbas. Kai pasirinkau dabartinį darbą, man iš anksto pasakė, kad galėsiu šiuos du dalykus lengvai suderinti. Pavyzdžiui, įprastą dieną, prisijungiu arba ateinu į paskaitas universitete, po pietų turiu laiko papietauti, o po to einu dirbti. Dirbu iki 16-17 valandos, kartais baigiu darbą anksčiau. Tai neužima daug laiko. Kartais, kai nebūna paskaitų, ateinu padirbėti rytais.

Antra – studijos ir laisvalaikis. Man, tai du neatsiejami dalykai. Laisvalaikį mėgstu ir stengiuosi praleisti gan sveikai – man paprasčiausiai nepatinka eiti į naktinius klubus, vakarėlius ar kitaip linksmintis. Tad nuo pat pirmo kurso pirmojo semestro prisijungiau į VilniusTech turistą klubą. Taip užpildau nemažai turimo laisvalaikio – tiek oragnizuojant renginius, kadangi esu klubo valdybos narys, tiek atliekant pirkimus, organizuojant žygius ar išeinant pasivaikčioti po mišką. Taip pat, užsiimu alpinizmu, kas čia yra visiškai nemokama, nes esu studentas. Gi einant į kokią alpinizmo mokyklą gali išleisti šimtus eurų, o čia – viskas nemokama. Kadangi klubas yra univesiteto, viskas sukasi kartu. Gaunu ir salę, ir įrangą, galiu suderinti jos pirkimą su universitetu.

Kartais, taip, būna sunku viską suderinti. Tada susidėlioju prioritetus, padarau viską, kas svarbiausia, visus darbus, o tada lieka laiko ir laisvalaikiui.

Labai svarbu susidėlioti laiką – kada mokaisi, kada dirbi, o kada – ilsiesi; svarbu gerai išsimiegoti, kad nebūtum pavargęs. Taip pat, svarbu nedaryti visko monotoniškai ir neužsisedėti. Laisvalaikis tikrai yra svarbus – jei jį darai sveiką, tai prisideda ir prie tavo geros savijautos.

IV kursas:

Kadangi dirbu nepilnu etatu (dirbu universitete – darbo dienomis), kai nėra paskaitų ar jos nuotolinės – dirbu. Vakarais skiriu laiko mokslui (namų darbai, kursiniai darbai, baigiamasis darbas), o savaitgaliai yra visiškai mano laisvas laikas, aišku, kartais tenka ir savaitgalį praleisti laiko prie mokslų, bet nedažnai. Aš manau – kuo daugiau darai, tuo daugiau gali padaryti.

Dėkojame visiems sutikusiems atsakyti į klausimus ir prisidėti prie straipsnio įgyvendinimo. Tikimės, kad šis straipsnis buvo informatyvus ir padėjo iš pirmų lūpų sužinoti, kas laukia aplinkos apsaugos inžinerijos studijose. Dalinkitės tarpusavyje šiais pasakojimais ir padėkite pažįstamiems artimiau pažinti šią specialybę. Kilus daugiau klausimų apie studijas galite pasiskaityti čia: https://tinyurl.com/496bb3uw arba galite kreiptis į studentų atstovybę per socialinius tinklus. Už studentišką rytojų!