VGTU SA
ATEITIS YRA TAVO RANKOSE

ATEITIS TAVO RANKOSE: Pastatų energetika

Tikriausiai daugeliui studijų pasirinkimas yra baugi užduotis, kadangi nežinai, ko tikėtis studijų pradžioje, ar įveiksi iššūkius studijuojant ir kas bus, kai į rankas jau gausi diplomą. Kokios galimybės tavęs laukia? Ar tau lengvai pavyks gauti darbą pagal profesiją?  Ir daug daugiau klausimų, kurie trukdo padaryti tą galutinį sprendimą… Be to, net ir studijuojantiems atsiranda abejonės, ar jie tikrai atėjo ten, kur norėjo? Ar neverta visko mesti ir pradėti iš naujo? Šis straipsnis padės užstrigusiems nežinomybėje atrasti atsakymus į dažnai iškylančius klausimus: nuo stipendijų iki darbo perspektyvų, bei atskleis daugiau apie tai, ko būsimi VILNIUS TECH studentai gali tikėtis kitame kurse…

Kaip žinome, energija yra svarbus resursas, kurio gamybos pajėgumai turi būti drastiškai didinami, kad patenkintų kiekvienais metais augančius populiacijos energijos poreikius. O pastatai iki šiol yra vieni didžiausių energijos vartotojų:  taigi reikalingi nemaži energijos kiekiai, kurių generacija labiausiai teršia aplinką bei yra pagrindinis veiksnys klimato kaitoje. Pastatų energetikos studentai ruošiasi tapti specialistais, kurie ne tik dirbs kuriant ateities pastatą, bet ir galės realizuoti save skirtinguose energetikos spektruose, su tikslu sukurti efektyvias bei žalias energijos naudojimo ir pritaikymo struktūras – šilumos gamybos, šilumos elektros ar dujų tiekimo, patalpų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir vėsinimo, atsinaujinančiosios energijos sistemų projektavimo, įrengimo, priežiūros, šias sistemas naudojančiuose pramonės ir visuomeniniuose pastatuose.

1. Kodėl pasirinkai šias studijas? Ką patartum/papasakotum žmonėms besidomintiems šiomis studijomis?

I kursas:

Šias studijas pasirinkau todėl, nes jos mane sudomino savo dėstomų dalykų gausa, plačia galimybių sritimi bei todėl, jog visada domėjausi tiksliaisiais mokslais. Tiems, kurie susidomėjo šia studijų sritimi patarčiau paskaityti www.vilniustech.lt puslapyje teikiamą informaciją, pasidomėti karjeros galimybėmis, dėstomais dalykais ir įgūdžiais, kuriuos įgausit studijuodami. Kitas patarimas būtų pasidomėti Erasmus+ programa, kurios dėka savo studijų programos žinias galėsite gilinti ir užsienio universitetuose, su galimybe susipažinti su kitų šalių kultūromis, švietimu bei atrasti naujų draugų patirčių kelyje.

II kursas:

Pasirinkau pastatų energetikos studijas, nes manau, jog tai perspektyvi sritis. Mokykloje man neblogai sekėsi tikslieji mokslai, tad nusprendžiau rinktis inžinerinę specialybę. Aš esu patenkintas šiomis studijomis, tad manau galiu pasiūlyti šias studijas tiems, kurie domisi energetika.

III kursas:

Pastatų energetikos studijas pasirinkau netikėtai, nes kitos specialybės, į kurias norėjau stoti, grupės nesusidarė ir man teko ieškoti kažko kito. Kadangi žinojau, kad noriu studijuoti, ką nors iš šios srities mokslų, universiteto puslapyje skaičiau apie visas Aplinkos inžinerijos fakulteto specialybes ir būtent mano dėmesį patraukė pastatų energetika. Plačiau pasidomėjusi apie pačias ŠVOK (aut. past.: šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) sistemas bei darbo galimybes dirbant su jomis, nusprendžiau šią specialybę dėti į pirmą sąrašo vietą.

IV kursas:

Studijas pasirinkau žiūrėdama į ateitį, norėjosi darbo su perspektyva. Ir tai pasitvirtino, ŠVOK specialistų trūksta visame pasaulyje. Pačios studijos yra plačios: mokomasi daugybės skirtingų dalykų, tokių kaip vandentiekis ir nuotakynas, šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas ir dujotiekis. Nėra susitelkimo į vieną konkrečią sritį, reikia išmanyti daug, o tai man atrodo yra didelis pliusas, nes galima dirbti daugybę skirtingų darbų bei tuo pačiu būti geru, lanksčiu specialistu. Pradėjus studijuoti į pastatus imi žiūrėti kitaip,  pastebėti daugybė detalių jame, kurios anksčiau buvo „neįdomios“. Tampa įdomūs projektavimo sprendimai ir kiekvieną kartą norisi įkišti nosį į statybvietę ir pasižiūrėti ten esančias sistemas: kaip jos atrodo, koks jų montavimas ir pritaikymas.

Absolventė:

Iš tiesų gana ilgai svarsčiau, kur stosiu po mokyklos. Labai ilgai norėjau ir žadėjau stoti į anglų arba lietuvių filologiją, vėliau dėl aplinkybių planai pasikeitė ir nusprendžiau pasirinkti farmakologijos arba genetikos studijas. Tačiau 11 klasės pirmame pusmetyje, besimokydama biologijos ir chemijos A lygiu, supratau, kad neįsivaizduoju savęs su baltu chalatu ir neturiu motyvacijos mokytis šiuos dalykus. Prisiminiau, jog 9-10 klasėse tikrai gerai sekėsi fizika, ir kaip ir tapo viskas aišku – reikia ieškoti kokios nors inžinerinės studijų programos. Atsisakiau chemijos, pasirinkau fiziką A lygiu ir tuomet prasidėjo ilgas tuomet dar VGTU internetinio puslapio naršymas – ieškojau studijų programos, kuri ne tik skambėtų įdomiai, bet ir būtų perspektyvi. Paieškos pasibaigė dviem variantais – Pastatų energetika arba Aplinkos apsaugos inžinerija. Kadangi turiu pažįstamų, kurie studijavo abi šias specialybes, jų atsiliepimai padėjo galutinai apsispręsti, jog LAMA BPO pirmu numeriu rašysiu pastatų energetiką.

Tiems žmonėms, kurie domisi studijomis, tikrai rekomenduočiau pabendrauti bent su pora studijuojančių arba jau studijas baigusių žmonių – kartais pasikeičia ne tik dėstytojai, bet ir studijų programa, tad jei, tarkim, baigęs jaus kokią nuoskaudą dėl vieno ar kito studijų dalyko, besimokantis, kuriam jau buvo padaryti kažkokie pakeitimai, gali atsiliepti visiškai priešingai. Ir kuo daugiau skaityti bei domėtis ne tik apie pačias studijų programas, bet ir apie tai, kas vyksta pasaulyje – energetikos sritis yra tikrai labai plati, daugybė jos šakų šiuo metu itin sparčiai vystosi, tad, žinant šiuos dalykus, yra daug lengviau pasirinkti specialybę, kuri bus perspektyvi ne tik poros metų bėgyje.

2. Ar šiuo metu studijos pateisina tavo lūkesčius? Jeigu ne, kodėl? Ko išmokai tokio, ko nesitikėjai, kad bus?

I kursas:

Šiuo metų studijos pateisina mano lūkesčius. Niekada nesitikėjau, jog studijos universitete bus lengvos, kadangi bet kuriame gyvenimo žingsnyje turime įdėti bent šiek tiek pastangų, jog būtų padaryta nedidelė pažanga. Tačiau tai, kas iš pradžių atrodė sunku galų gale pasidarė lengva. Įgavau daug naujų žinių ir įgūdžių bei supratau, jog neverta bijoti to, ko nežinai ir to, kas tau iš tikrųjų sunku.

II kursas:

Prieš pasirenkant studijas daug kartų peržiūrėjau studijų programą, tad manau mano lūkesčiai buvo gana realūs ir universitetas suteikė kursą, kuris buvo žadamas. Išmokau daug, tačiau nesakyčiau, kad buvo kažkas, ko nesitikėčiau.

III kursas:

Studijos pateisina mano lūkesčius. Nieko, ko nesitikėjau išmokti, nebuvo, kadangi, prieš pradėdama mokslus, aš skaičiau studijų programos aprašą, visus dalykus, kuriuos mokysiuos per 4 studijų metus ir kas juose bus dėstoma.

IV kursas:

Studijos patenkina visus lūkesčius. Studijų metu mokomasi daugybė skirtingų dalykų, susipažįstama ir su kitomis sritimis. Išmokstama teisės, viešo kalbėjimo, chemijos ir fizikos, elektros ir automatikos pagrindų.  Mechanika ir pastatų konstrukcijos padeda susipažinti su pastatais ir visais su juo susijusiais specialistai, geriau suprasti jų darbą bei užtikrina lengvesnę komunikaciją su bendraminčiais.  Taip pat studijų metu išmokstama naudotis skirtingomis kompiuterinėmis programomis, kurios yra pagrindinis įrankis projektuotojams. Vienintelis studijų trūkumas yra tas, kad kai kurios programos pvz.: Revit programa Universitete yra dėstoma daug vėliau negu ją pradedame naudoti. Todėl daugelis turi išmokti visiškai naujomis ir sudėtingomis programomis dirbti ir naudotis patys.

Absolventė:

Vasarą baigiau bakalauro studijas, tačiau tikrai negaliu nieko blogo pasakyti apie praėjusius keturis metus. Taip, tikrai yra dalykų (per pusmetį bent vienas), kurie atrodo nereikalingi arba kuriuos buvo labai sunku mokytis, tačiau su geresniais ar prastesniais pažymiais viskas yra įveikiama. Ir galų gale, svarbiausia žinios, o ne pažymiai. Turėjau kelis darbus pagal specialybę skirtingose srityse ir nei viename iš jų nebuvo taip, jog trūktų kažkokių pagrindų tolesniam mokymuisi darbe. Manau, studijos lūkesčių nepatenkintų tik tiems, kurie įstoja tvirtai žinodami, jog nori dirbti su atsinaujinančiais ištekliais ir vidaus sistemos jų nedomina – dalykų ir teorijos apie atsinaujinančius išteklius studijų programoje yra nedaug, bet vis vien suteikiami visai geri pagrindai darbui šioje srityje. Tiesiog po studijų reikėtų pagalvoti apie atitinkamas magistro studijas arba daugiau pasimokyti darbe.

3. Ar važiavai į Erasmus+/ Suomiją (dvigubo diplomo studijos)*. Jeigu ne, ar planuoji? Jeigu neplanuoji, kodėl? Jeigu taip, ką gali papasakoti?

*Po antrojo kurso studentai turi galimybę siekti ne tik VILNIUS TECH, bet ir Pietryčių Suomijos taikomųjų mokslų universiteto diplomo. Bendroji studijų trukmė nepailgėja, nors vienus metus studijuojama Suomijoje.

I kursas:

Dar neišbandžiau Erasmus+/Suomijos, tačiau planuoju tai padaryti, nes tai puiki galimybė įgyti naujų žinių, draugų, pagerinti savo bendravimo įgūdžius, orientavimąsi naujoje vietoje, susipažinti su kitokia šalies kultūra bei tradicijomis.         

II kursas:

Šiuo metu dalyvauju studijų mainų programoje – esu Pietų Korėjoje. Kol kas esu čia visai neilgai – atvykau vos prieš porą dienų, taigi dauguma įspūdžių apie šį projektą tebuvo dokumentų pildymas. Nors buvau čia dar visai neilgai esu patenkintas šia kelione.

III kursas:

Gan ilgai planavau važiuoti į Suomiją, domėjausi studijomis ten, bet dėl asmeninių priežasčių nusprendžiau nevykti.

IV kursas:

Tarp Vilniaus Tech ir pietryčių Suomijos taikomųjų mokslų universiteto yra sutartis, kuri leidžia  norintiems nuo 6 semestro metus laiko toliau studijuoti Suomijoje. Šia galimybe aš pasinaudojau:  studijos Suomijoje leidžia pažinti kitą šalį, kultūrą ir žmones, susirandi draugų iš skirtingų Europos šalių. Iš mokslų pusės pagilini jau Lietuvoje įgytas praktines ir teorines žinias bei įgyji daugybę naujų, įdomių įgūdžių. Išmoksti naudotis programomis, kurios labai praverčia rašant bakalauro darbą, kadangi Vilnius Tech programoje jos yra dėstomos tik magistrantams. Taip pat, patobulinamos anglų kalbos žinios, išlavini rašytinių šaltinių suvokimą, kadangi daugybė dokumentų, straipsnių ir reglamentų yra anglų kalba, kurie dažnai nebūna išversti į gimtąją kalbą, o mokantis Suomijoje dar susipažįstama su savitu techniniu žodynu. Tikrai nereikia bijoti žmonėms išbandyti užsienyje studijas, nors jie nesijaučia gerai mokantys anglų kalbą, nes pirmą pusmetį yra daugiau dalykų, kuriuos jau nagrinėjai Lietuvoje. Tai leidžia pirma priprasti prie naujos aplinkos bei duoda galimybę pasimokyti daugiau anglų kalbos.

Absolventė:

Bakalauro metu nevažiavau nei į Erasmus+, nei į Suomiją dvigubam diplomui gauti. Gana sunku atsakyti, kodėl – galbūt tiesiog netraukė. Turėjau darbą ir visokių papildomų veiklų studijų metais, tad nesinorėjo to palikti pusmečiui ar metams.

4. Ar dirbi pagal specialybę? Jei taip, ar buvo sunku susirasti darbą? Papasakok plačiau. Jeigu ne, kokias įsivaizduoji darbo galimybes, kokioje sferoje norėtum dirbti? Papasakok plačiau.

I kursas:        

Šiuo metu dar nedirbu pagal specialybę, tačiau viliuosi, jog turėsiu galimybę dirbti darbus, kurie buvo nurodyti studijų programos karjeros galimybėse.

II kursas:

Šiuo metu artimiausias darbas mano specialybei buvo darbas statybose. Tikiuosi dirbti ŠVOK sferoje, kadangi man tai atrodo įdomiausia sritis.

III kursas:

Dabar niekur nedirbu, tačiau jau esu domėjusis, kokiose įmonėse ieško mano specialybės darbuotojų ir tikrai radau nemažai pasiūlymų. Šiuo metu norėčiau dirbti projektavimo srityje, tačiau tai, žinoma, gali ir pasikeisti.

IV kursas:

Šiuo metu dirbu pagal specialybę. Po ketvirto kurso praktikos, kurią atlikau vasarą. Aš įsidarbinau praktikos vietoje, kaip projektuotoja.  Taip pat įsidarbino daugelis mano kursiokų, todėl nei vienam nebuvo problemų ieškant darbo. Ketvirtame kurse, jau apie 70% grupiokų dirba pagal specialybę.  O tie, kurie nepasiliko dirbti praktikos vietoje – lengvai susirado kitą darbą, nes daugybė įmonių sudaro lankstų grafiką su studentais bei noriai priima į darbo vietą paskutinių kursų studentus.

Absolventė:

Pagal specialybę pradėjau dirbti jau antro kurso pradžioje (specialiai darbo tada dar neieškojau – tiesiog atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje) ir tikrai dėl to nesigailiu, kadangi buvo labai patogu suderinti su studijomis ir laisvu laiku, tačiau taip pat didėjo ir darbo patirtis. Ketvirtame kurse, praėjus keliems mėnesiams po praktikos, įsidarbinau į tą pačią poziciją, kurioje ir atlikau praktiką, vėliau, baigusi studijas, po truputį pradėjau žvalgytis po darbo skelbimus. Kadangi man labai nepatinka sistemų projektavimas, rasti patrauklių darbo skelbimų buvo iššūkis, tačiau, jei žmogui tai daryti patinka, darbo pasiūlymų yra iš ties nemažai. Visgi, ir pati gan greit sulaukiau darbo pasiūlymo – kažkur po mėnesio ar dviejų nuo CV siuntimų pradžios. Ir dabar dirbu srityje, kuri susijusi ne tik su mano baigtomis bakalauro, tačiau ir su dabartinėmis magistro studijomis.

5. Ką gali papasakoti apie atliktas praktikas?* Ar atitiko lūkesčius? Papasakok plačiau.

*Studijų metu yra atliekamos trys praktikos.
Pirmoji (pažintinė praktika) atliekama pirmo kurso pavasario semestre, kurios metu apsilankoma katilinėse, šilumos bei dujų tiekimo įmonėse, sudėtingesnes šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemas turinčiuose visuomeniniuose pastatuose, pramonės įmonėse, laboratorijose.
Antroji (energijos vartojimo efektyvumo mokomoji praktika), atliekama antro kurso pavasario semestre, kurios metu lankomasi skirtinguose pastatuose, kur jie supažindinami su energijos apskaitos ir matavimo prietaisais bei jų naudojimu.
Trečioji (pastatų energetikos profesinės veiklos praktika) atliekama vasarą tarp trečio ir ketvirto kurso, kurios metu studentai užsiima praktine veikla įmonėse, projektuojančiose, montuojančiose bei prižiūrinčiose energetines sistemas, taip pat šilumos ir dujų tiekimo bei šilumos gamybos įmonėse.

I kursas:

Kadangi pirmoji praktika yra antrame semestre, kol kas nei vienos praktikos dar neatlikome.

II kursas:

Dabar esu atlikęs dvi praktikas: pažintinę praktiką ir energijos vartojimo efektyvumo mokomąją praktiką. Pažintinė praktika mums vyko nuotoliniu būdu, tad, mano nuomone, ji nebuvo labai naudinga. Energijos vartojimo efektyvumo mokomoji praktika aš atlikau ankščiau laiko, kad galėčiau išvykti į studijų mainus, buvo kilę šiek tiek nesklandumų, kadangi reikėjo derinti studijų laiką su praktikos atlikimo laiku, bet šios praktikos metu sužinojau daug naujų dalykų apie namų renovaciją, šildymo sistemų veikimo pricipus.

III kursas:

Kol kas esu atlikusi tik dvi praktikas: pažintinę ir energijos vartojimo efektyvumo mokomąją praktiką. Kadangi pažintinę praktiką atlikome karantino metu, kai viskas buvo uždaryta, su įmonėmis susipažinome tik teoriškai, skaitydami interneto svetainėse pateiktą informaciją. Tačiau ekskursija į Energetikos ir Technikos muziejų buvo suorganizuota nuotoliniu būdu, tad bent su energetikos istorija susipažinome plačiau bei pamatėme naujų dalykų. Energijos vartojimo efektyvumo mokomoji praktika įmonėje antrame kurse dėl karantino buvo nukelta į vasarą, tačiau ją jau galėjau atlikti gyvai. Ji man tikrai patiko bei atitiko lūkesčius – įmonės paskirtas praktikos vadovas supažindino su pastatuose vykdoma apskaita, nuvežė į šilumos punktus, kuriuose jau galėjau atpažinti teorijoje išmoktus prietaisus, taip pat praktikos vadovas apie juos dar plačiau papasakojo iš praktinės pusės. Taip pat patiko, kad gavau galimybę dirbti ofise, įmonės darbuotojai buvo draugiški ir, nors ir trumpam, priėmė mane į jų kolektyvą.

IV kursas:

Studijų metu yra atliekamos trys skirtingos praktikos. Pirmoji praktika yra pirmame kurse, kurios metu susipažįstama su pastatų energetinėmis sistemomis ir apsilankoma katilinėse, šilumos bei dujų tiekimo įmonėje; sudėtingesnes šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemas turinčiuose pastatuose. Antra praktika yra ilgesnė, trunka dvi savaites.  Jos metu susipažįstama su energijos ir šilumos apskaitos ir matavimo prietaisais, kurie yra kiekvieno daugiabučio šilumos punkte.  Ir trečia praktika yra atliekama ketvirto kurso pradžioje, kur du mėnesius dirbi įmonėje pasirenkant norimą sritį tarp pardavimų, priežiūros, projektavimo ir montavimo įmonių. Ši praktika yra įdomiausia,  nes joje pradedama dirbti ir susipažįstama su realiu darbu pagal specialybę, taip pat šita praktika padeda apsispręsti kokia tolimesne kryptimi norite eiti darbo rinkoje. Norint vykti į Suomiją dviejų mėnesių praktiką reikia atlikti anksčiau, mano atveju po trečio kurso ir taip pat atlikti dviejų mėnesių praktiką mokantis Suomijoje. Tai iš viso turėjau keturias praktikas. Kiekviena yra vis geresnė, nes turint daugiau žinių atlieki vis svarbesnius ir įdomesnius darbus. Be to daugybė įmonių pasilieka praktikantus ilgesniam laikui, o tai yra didžiulis pliusas rašant bakalaurą bei studijuojant, nes daugybę dalykų galima pamatyti bei pačiupinėti patiems.

Absolventė:

Studijų metu turėjome tris praktikas, dviejoms iš jų praktikos vietas reikėjo susirasti patiems. Kadangi šių abiejų praktikų sėkmė ir patirtis priklauso nuo pačių studentų, ir tikslai išsikeliami žinant save, todėl sunku pasakyti, ar patenkino lūkesčius, ar ne.
Antro kurso pabaigoje turėjome atlikti energinio efektyvumo mokomąją praktiką, kuri truko dvi savaites. Pasirinkau ją atlikti gimtajame mieste, Klaipėdoje, įmonėje, kuri užsiima pastatų priežiūra. Kadangi praktikos tikslas yra ne tik pamatyti, koks yra galimas mūsų specialybės darbas, tačiau ir atlikti energinį pastatų palyginimą, teko pavažinėti ir po objektus, padėti atlikti auditus ir panašiai. Pasibaigus praktikai dar pernelyg nesureikšminau jos ir to, ką dariau, tačiau, kai prasidėjo projektavimas per kursinius, supratau, jog tai, ką veikiau praktikoje man daug įdomiau ir sekasi geriau, nei braižyti sistemas. Turbūt ne veltui ir dabar dirbu su pastatų priežiūra bei valdymu susijusį darbą.
Prieš ketvirtą kursą turėjome profesinės veiklos praktiką. Nors ji atima dalį vasaros (kadangi trunka 2 mėnesius), tačiau turėjome galimybę konkrečiai pasirinkti, kurios srities (projektavimo, pardavimų ir pan.) įmonėje norime atlikti praktiką ir taip išsibandyti, ar ši veikla mus domina, ar ne. Kadangi už praktiką atsiskaityti reikėjo gana didelės apimties ataskaita su teorine dalimi bei individualia užduotimi, esi pilnai atsakingai už tai, kiek informacijos paprašysi ir gausi, tad šie du mėnesiai išmokė drąsiau eiti ir klausti, jei kažko reikia ar yra neaiškumų. Praktiką atlikau vienos iš įmonių įrenginių projektavimo skyriuje, vėliau čia ir įsidarbinau, tad dar vienas praktikos pliusas buvo tai, jog lengviau priėmė į darbą ir prireikė mažiau apmokyti.

6. Ar buvo minčių mesti studijas? Jei taip kodėl? Kodėl persigalvojai? Ką patartum žmonėms galvojantiems apie tai?

*Akademinės atostogos – studijų sustabdymas, kai neprarandamas studento statusas ir išsaugoma valstybės finansuojama vieta. Dėl nėštumo ir gimdymo bei dėl ligos akademinės atostogos suteikiamos vieneriems metams, gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus tęsti atostogas, jos gali būti pratęstos. Dėl asmeninių priežasčių akademinės atostogos suteikiamos kartą per studijų laikotarpį ne ilgiau nei vieneriems studijų metams.

I kursas:

Minčių mesti studijas dar neturėjau, tačiau jas nemanau, jog kada ir mesiu. Net jei atsirastų tokių minčių, stengsiuosi jas nuvyti į šalį, nes tokios mintys niekados neleis pasiekti užsibrėžto tikslo.

II kursas:       

Tokių minčių neturėjau, nes įstojau ten, kur ir norėjau.

III kursas:

Minčių mesti studijas ar bent pasiimti akademines atostogas tikrai buvo, bet pagrindinė to priežastis buvo karantinas ir nuotolinis mokymasis. Tačiau priminusi sau, kad iš tikrųjų nenoriu mesti mokslų, ir kad tai kažkada pasibaigs, suėmiau save į rankas ir toliau mokiausi.

IV kursas:

Rimtos minties mesti studijų nebuvo, bet apie akademines atostogas galvojau ne kartą. Studijos yra rimtos ir sudėtingos: yra daug kursinių darbų, kuriuos darant paskutinėmis dienomis ar mėnesį būna sunku padaryti. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla mintis pasiimti akademines atostogas pagalvoju: ar aš jas imu dėl to, kad nespėju darbų daryt ir jų nepadarysiu, ar dėl nuovargio, kurį tuo metu jaučiu. Kiekvieną kartą yra kaltas nuovargis, bet tiesiog reikia susiimti, padaryti darbus ir galvoti, jog finišas jau arti, po kurio laukia nusipelnytos atostogos. Ir žinoma reikia pasimokyti iš savo klaidų ir nepalikti visko termino pabaigai, visada yra geriau didelius darbus daryti mažesniais gabalais.

Absolventė:

Mesti studijų niekada nežadėjau, tačiau ketvirtame kurse, rašant bakalaurinį darbą, buvau pradėjus svarstyti apie akademines atostogas. Bet turbūt kiekvienas studentas paskutiniais metais apie tai pagalvoja bent kartą. Visgi, buvo likę nedaug iki studijų pabaigos ir supratau, kad neverta nutempti baigimo visiems metams – geriau pasėdėti per naktis, tačiau pabaigti mokslus laiku ir su grupiokais.
Studentams, kuriems kyla minčių mesti studijas, tikrai patarčiau dar palaukti ir pasiimti akademines atostogas. Nusprendus, jog vis dėlto viskas tvarkoj ir studijos tenkina, visada galima sugrįžti į ten pat. O jei nuspręs, kad studijos nepatinka, galima jas mesti ir vėliau. Labai svarbu suprasti, kas mums iš tiesų yra įdomu ir gerai sekasi, tačiau nesiūlyčiau priimti pernelyg spontaniškų sprendimų. Taip, kartais tai išeina į gerą, tačiau tikrai ne visada. Ypač, jeigu sugalvojama mest studijas pirmame kurse, kai per visus metus būna tik du įvadiniai dalykai į specialybę, o visa kita – bendriniai dalykai, kurie būna visose studijų programose. 

7. Ar gauni įmonės stipendiją?* Ką gali apie tai papasakot?

* Yra sudaroma galimybė pretenduoti į AB Vilniaus šilumos tinklai tikslinę stipendiją.

** Pirmo kurso studentai gali pretenduoti į VILNIUS TECH kartu su dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ teikiamas 200 Eur/mėn. stipendijas.

I kursas:        

Dalyvavau konkurse dėl įmonės stipendijos, tačiau nebuvau tarp tų laimingųjų, kurie ją gavo, todėl negaliu apie tai daugiau papasakoti. Konkurencija didelė, o šansų gan mažoka. Galbūt ši nesėkmė nesuteikė daug motyvacijos, tačiau tai neturi sumažinti mano pasitikėjimo savimi.

II kursas:

Taip, AB „Vilniaus Šilumos tinklai“ suteikia galimybę gauti stipendiją penkiems geriausiai besimokantiems studentams grupėje. Manau ši parama padėjo man nuspręsti rinktis šias studijas, nes tai reiškia, jog ši specialybė yra iš tiesų reikalinga.

III kursas:

Kiek žinau įmonės šią stipendiją įsteigė pirmo kurso studentams tais metais, kai aš jau studijavau antrame kurse, tad šios stipendijos negaunu. Tačiau, mano nuomone, tie studentai, kurie ją gauna, tikrai yra motyvuojami labiau stengtis įsisavinti dalyko žinias, taip pat labiau pasidomėti įmonę, kuri galbūt ateityje taps jų darbo vieta.

IV kursas:

Šios stipendijos atsirado neseniai ir dabar jas skiria AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“. Norint gauti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ stipendiją reikia atlikti jų duodamas užduotis (iš kurių iškylantys klausimai mielai atsakomi Vilnius Tech dėstytojų ) ir atlikti ketvirto kurso praktiką Šilumos tinklų įmonėse, nebūtinai Vilniuje.

8. Kaip suderini studijas/darbą/laisvalaikį?   

I kursas:

Derinti studijas, darbą ir laisvalaikį šiuo metu yra pakankamai lengva. Patarimas būtų tik tas, jog nereikia visko palikti paskutinei minutei ir didelių sunkumų niekada neturėtų atsirasti.

II kursas:

Studijuojant nedirbu, nes gaunamų stipendijų užtekdavo pragyvenimui, o darbo ieškau vasaros metu. Laisvalaikį dažnai nebūna sunku suderinti, nes turime gerai sudėliotus tvarkaraščius. Galbūt šiek tiek sunkiau atrasti laisvo laiko paskutinėmis semestro savaitėmis, nes padaugėja tarpinių atsiskaitymų.

III kursas:

Šiuo metu nedirbu būtent dėl to, kad galėčiau visą savo dėmesį sutelkti į studijas ir kokybiškai įsisavinčiau medžiagą, galėčiau labiau įsigilinti ir geriau atlikti kursinius darbus. Tačiau, žinoma, laisvu laiku lankau ansamblį, kuris padeda atsipalaiduoti nuo studijų ir praleisti laisvalaikį. Užsiėmimai nesikerta su paskaitomis, tad nėra sunku juos suderinti.

IV kursas:

Suderinti studijas ir darbą yra lengva, ypač dabar, kai daugybė teorinių paskaitų vyksta nuotoliniu būdu, bet ir nebuvo sudėtinga I – III kurse. Visos paskaitos vyksta rytais, todėl antra dienos pusė yra laisva ir ją galima tikrai išnaudoti dirbant.

Absolventė:

Studijų, darbo ir laisvalaikio derinimas yra išties sudėtingas dalykas ir dažnai labai sunku išsiugdyti šį gebėjimą. Pati, deja, irgi esu iš tų žmonių, kurie prisiima daug veiklų ir tuomet bėga daryti vieną, tada pamato, kad jau kiti darbai „dega“ ir tai sukelia labai daug streso. Darbo derinimas su studijomis, deja, labai daug priklauso ir nuo įmonės, kurioje dirbama, tad reikia labai atsakingai išsirinkti arba susitarti iš anksto. Galiu pasidžiaugti, jog dabartiniame darbe su tuo man nekyla jokių problemų – vadovas suinteresuotas, jog sėkmingai pasibaigčiau mokslus, todėl suteikia visas sąlygas tam padaryti. Tuo labiau, jei paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, su darbu derinti būna daug lengviau. Svarbiausias dalykas yra tinkamai susiplanuoti laiką visiems darbams bei žinoti „deadline‘us“ kiek įmanoma anksčiau ir išsidėlioti prioritetus, o tuomet kiek įmanoma priversti save to plano laikytis. Tuomet pilnai lieka laiko ir laisvalaikiui, ir kitoms veikloms. Taip pat, kiekvieno semestro pradžioje visada būna daugiau laisvo laiko – bereikia tinkamai jį išnaudoti saviems reikalams ar dideliems projektams darbe, kad vėliau būtų nors kiek lengviau.

Dėkojame visiems sutikusiems atsakyti į klausimus ir prisidėti prie straipsnio įgyvendinimo. Tikimės, kad šis straipsnis buvo informatyvus ir padėjo iš pirmų lūpų sužinoti, kas laukia pastatų energetikos studijose. Dalinkitės tarpusavyje šiais pasakojimais ir padėkite pažįstamiems artimiau pažinti šią specialybę. Kilus daugiau klausimų apie studijas galite pasiskaityti čia: https://tinyurl.com/2p8r5bvr arba galite kreiptis į studentų atstovybę per socialinius tinklus. Už studentišką rytojų!