Untitled-2

Kaip karantinas paveikė studentus?

Mėlynos kaukės, 2 metrai, „nuotolinis“… bei priklausomybė nuo skaitmeninio pasaulio šiuo metu tapo laikina mūsų amžiaus norma. Pandemija drastiškai ne tik pakeitė asmeninius gyvenimus, bet ir didžiąsias visuomenes sistemas, kurios nebuvo pasiruošusios šitokiai kritinei situacijai. Lietuvos karantino sąlygos išardžusios įsišaknijusius visuomenės normas ir niuansus, dar tuo pačiu aukštyn kojomis apvertė švietimo pagrindus, taip priverčiant studentus iš naujo išmokti „studijuoti“, kai karantino apribojimai bei nuotolinės studijos perėmė įprasta akademinio pasaulio šurmulį…

                          Didžiausias, žinoma, pokytis buvo įprastų studijų perkėlimas į nuotolinę erdvę – pradžioje daugumai tai buvo nelengvas ir ilgas kelias, kadangi buvo naudojamos visiškai naujos technologinės inovacijos bei taikoma nauja universiteto tvarka su tikslu kontroliuoti, neutralizuoti pandemijos iškeltas problemas, šitokie veiksmai tuo pačiu metu dažnu atveju neleido vykdyti įprastas veiklas ir įpročius, kuriuos individai turėjo įsitvirtinę prieš pat pasileidus pandemijos bangai. Studentams teko pakeisti arba visiškai atsisakyti savo pomėgių, veiklų taikantis prie griežtų karantino sąlygų. Bet, žinoma, tai tik dar buvo pradžia – nors technologijos buvo galingas įrankis pritaikytas naujų studijų metu, bet tik nuo pačio žmogaus priklausė jo sėkmė ir produktyvumas studijose: technologijos padėjo palaikyti ryšį bei keistis informaciją bet kuriam, kas po ranka turėjo kompiuterį, planšetę arba net telefoną. Tai leido studentams turėti lankstesnį grafiką bei didesnį savarankiškumo jausmą, kadangi pagrindinės universiteto funkcijos bei informacija visąlaik buvo po ranka. Tačiau tai nepadėjo greitai ir efektyviai asimiliuoti su nauju studijų formatu, kuris padidino jau taip didžiulį studentų mokymosi krūvį bei patiriamą stresą, bandant išmokti naujas programas bei laikinos tvarkos aprašus, kurie seniau nebuvo aktualūs Vilnius Tech studentų modulių metu ir dar susitvarkyti su techniniais nesklandumai, kurie deja buvo dažnas reiškinys net ir turint geresnę technika. Dar atskyrimas nuo akademinio pasaulio – socialinis kontaktas su grupiokais, dėstytojais; universiteto skirtingi klubai; galimybės prisijungti bei dirbti kartu su universiteto svarbiomis organizacijomis ir padaliniais; studentų šventės, renginiai buvo atmestos arba drastiškai pakeistos, dažniausiai didžiumos liūdesiui ir nepasitenkinimui. Ir nauji atsiradę fiziniai ir emociniai sunkumai iš bandymo atrasti pusiausvyrą šio kritinės situacijos chaose ir didžiulio noras pagaliau vėl sugrįžti į normalias vėžes nedavė studentams ramybės studijų metu.

                          Dar pandemija įtakojo tai, kas vyko studentų gyvenime už universiteto ribų – suprastėjusi finansinė būklė po pokyčių Lietuvos ekonomikoje; ilgesio ir vienišumo jausmas izoliuojantis nuo pasaulio ir kitų; motyvacijos ir noro trukūmas studijuoti ir veikti; apribotas socialinis kontaktas asmeniniame ir profesiniame gyvenime; neatlyžantis nežinomybės jausmas laukiant ateities buvo pagrindinės karantino pasekmės, kurios palietė pirmo ir vyresnių kursų studentus. Bet kaip garsus kinų generolas Sun Tzu teigė: „Chaoso viduryje, taip pat yra galimybė“ – žinoma nuotolinės studijos nepakeis stipraus socialinio ryšio bei bendruomeniškumo jausmo fizinio kontakto pasaulyje ir karantinas dar tėra didžioji dalis mūsų gyvenimo – ji duoda galimybių studentams išbandyti ir atrasti save su naujais iššūkiais; atrandama įdomių, kūrybiškų būdų panaudoti beribį skaitmeninį pasaulį skirtinguose žmogaus gyvenimo aspektuose; kažkuriems nuotolinės veiklos tapo išsigelbėjimu: jie geriau pasiruošdavo studijoms, darbams,  sukurdavo stipresnius ryšius su kitais, net tapdavo geresniais žmonėmis nuotolinio pagalba. Tai karantino sąlygos apvertė aukštyn kojomis asmeninius ir profesinius studentų gyvenimus bei jų suvokimą apie tai, koks turėtų būti žmogaus socialinis ir akademinis pasaulis. Galu gale žmogus gali prisitaikyti prie bet kokiu kritinių situacijų, jeigu jis pasiryžta suprasti bei utilizuoti tai, kas jį įtakoja.

Straipsnio autorė – Kamilė Ryliškytė