20210325_100837_0000

VGTU SA RUBRIKA: Asmenybės paveikslas

Turbūt esate išbandę visokių interneto asmenybės testų, kad labiau sužinotumėte apie save. Pasirodo, kad atsakymas buvo visąlaik mums prieš akis – rašysena. Mūsų rašysena arba dažnai vadinamas proto braižu grafologijos, grafoanalizės ekspertų (žmonių, kurie dedikuoja visą savo gyvenimą tyrinėti žmogaus rašyseną bandydami sužinoti daugiau apie vidinius mūsų proto mechanizmus bei asmenybių charakteristikų sąsajas iš to, kaip mes rašome ir dėliojame tekstą) yra svarbi individualybės dalis, kuria reprenzetuojame save. Atrasta, kad mūsų raštas yra toks pat unikalus, kaip ir pirštų atspaudai: pasaulyje nerasi dviejų vienodo rankų rašto pavyzdžių. Net identiški dvyniai rašo labai skirtingai. Taigi nieko keista, kad grafologijos mokslas yra plačiai naudojamas – nuo sveikatos problemų diagnozės iki darbdavių gilesnės galimų darbuotojų apžiūros. Analizuodami žmogaus rašysenos fizikines charakteristikas (pvz. rašto dydį, tarpų ilgį tarp žodžių, net kur jūs padedate tašką ant „i“ raidės) specialistai gali plačiau papasakoti apie jūsų asmenybę, temperamentą bei pasaulėžiūrą. Štai keletą punktų, pagal kuriuos grafoanalizės profesionalams pavyksta sukurti žmogaus „asmenybės paveikslą“:

Pirma, jie apžiūri rašto pobūdį: pvz, kokiu dydžiu žmogus rašo savo tekstą. Didelis šriftas gali reikšti, kad asmuo atviras, draugiškas bei mėgėjas būti dėmesio centre, bet taip pat tai gali būti egoizmo apraiška. O „mikroskopinis braižas“ – žmogus yra drovus arba užsidaręs, bet tuo pačiu darbštus ir skropulingas. Tačiau jeigu šrifto dydis vidutinis, tai parodo, kad žmogus yra lankstus ir emociškai stabilus asmuo. Tada yra kreipiamas dėmesys į tarpus tarp žodžių: dideli tarpai –  patinka laisvė ir nemėgsta, kai jam vadovauja; maži tarpeliai reiškia, kad žmogus nekenčia būti vienumoje ir yra labai landus. Pusė į kurią yra pasvirusi jūsų rašysena atsako, į klausimą koks jūs esate? – be pasvirimo rašo praktiški ir logiški asmenys, kurie neleidžia emocijoms juos užvaldyti; jeigu jis svyra labiau į dešinę, tai rodo atvirumą naujoms patirtims, pažintims ir žingeidumą. O kairės pusės pasvirimas yra polinkis viską laikyti savyje bei norą dirbti už scenos.

Kita charakteristika yra pačių raidžių stilius: apvalios ir lygios raidės sako, kad jūs kūrybingas ir meniškas; susmailėjusios ir kampuotos raidės teigia, kad jūs agresyvus, smalsus bei protingas. Jūsų „l” ir „e” kilpos plotis nurodo požiūrį į save ir kitus: siaura kilpa „l” raidėje simbolizuoja asmens bandymus riboti ir kontroliuoti save, kurie gali sukelti didžiulę įtampą; siaura kilpa „e” – skeptiškumas kitiems bei gebėjimas būti nepaveiktiems kitų emocijų. O plačios „e” ir „l” raidės yra spontaniško, atsipalaidavusio, ekspresyvaus asmens rašto dalis. Kur jūsų taškas atsiranda ant „i” raidės nusako tavo charakterio savybes; labai aukštai virš i raidės taškiukus deda žmonės su lakia vaizduote, kol tik truputį virš „i” taškiuką dedantys žmonės būna atidus detalėms, organizuoti ir empatiški su savo žodžiais ir darbais. Į kairę padėtas taškelis yra dažno atidėliotojo šablonas. Taip pat pasitaiko žmonių, kurie kitaip vaizduoja ženklą virš „i”, pvz.: burbulo ženklo mėgėjas yra vaikiškas bei vizionierius, o brūkšniai rodo didžiulį savikritiškumą ir mažą kantrybę žmonėms, kurie nepasimoko iš savo klaidų. Atvira „o” raidė yra socialaus, šnekaus ir lengvai reiškiančio save asmens dalis, kol, atvirkščiai, vientisa, uždara „o” yra introverto, labai sunkiai reiškiančio savo jausmus pasauliui požymis.

Bet esmė yra ne tik  rašto ir simbolių stiliuje. Tai kokiu būdu jūs rašote viską, gali papasakoti daug apie tai, kas esate viduje. Kaip, pavyzdžiui, jūsų paraštės gali pasakyti apie perspektyvą gyvenime – kairės paraštės plotis nusako požiūrį į praeitį (siaura paraštė yra žmogaus, besimokančio ir gyvenančio pagal savo praeities patirtis, kol plati paraštė yra individo paleidžiančio praeitį su tikslu atsiverti ateičiai ir naujoms patirtims). Panašiai ir su dešine parašte, ji simbolizuoja požiūrį į ateitį – jeigu paliekate siaurą paraštę, tai parodo, kad jūs linkęs žiūrėti į ateitį ir esate labai socialus ir lankstus. O jeigu jūs išimtis, kuri rašo per visą lapą nepalikdama nė vieno lopinėlio laisvos vietos – jūs nenustygstanti vietoje asmenybė, kurios galvą visąlaik pilna minčių ir idėjų. Pasižiūrėkite į savo raštą atidžiai ir pasakykite, koks jo ryškumas. Jeigu raštas toks ryškus , kad net matosi iš kitos lapo pusės, tai daug energijos ir atsidavimo turinčio asmens raštas, kol vos matoma, blanki rašysena yra neaktyvaus, jautraus ir empatiško žmogaus braižas. Kitas punktas greitis – greitas rašymas yra nekantraus, nemėgstančio švaistyti laiko žmogaus savybė, kol lėtas rašymas yra metodiškumo, organizuotumo ir savarankiškumo požymis. Dar yra daug kriterijų, kuriais remdamasi analizuodami profesinio arba asmeninio pobūdžio rašyseną, grafologijos ekspertai gali nustatyti rašytojo:

  • Emocines savybes
  • Intelektualinį stilių
  • Asmenybės bruožus
  • Socialinį elgesį
  • Kalbos lygį
  • Psichines ligas
  • Sveikatos problemas

Tačiau grafologijos mokslas nesustoja ties žmogaus analize iš rašysenos. Tuo pačiu jie analizuoja pokyčius žmogaus asmenybėje ir mąstyme keisdami jo rašyseną ir stilistiką. Rašysenos analizė nurodo gerąsias ir blogąsias rašytojo puses. Jūsų rašysena kontroliuojama toje pačioje smegenų srityje, kur vystosi žmogaus asmenybė. Todėl ekspertai išmatuoja, vertina, analizuoja ir lygina iki 40 skirtingų rašysenos elementų. Kiekvienas simbolis yra aiškinamas kaip asmenybės charakteristika. Jūsų rašysena gali padėti pakeisti asmenybės bruožą arba ištaisyti blogą įprotį. Kai rašysenoje pakeičiama konkreti raidė, tai gali padėti pakeisti atitinkamą asmenybės bruožą. Šie bandymai vadinami grafoterapija: mokslas, apie tai, kaip perprogramuoti savo pasąmonę. Grafoterapija gali šiek tiek pakoreguoti žmogaus gyvenimą arba drastiškai jį pakeisti vien tik pakeičiant vienos arba kelių raidžių rašyseną. Frazę „grafologija“ sukūrė 1875 m. prancūzų abatas Jeanas Hyppolyte’as Michonas iš graikų kalbos žodžio „graph“, reiškiančio „rašyti“ arba „aš rašau“, ir „logos“, reiškiančio „doktrina“ arba „teorija“. Nors terminas „grafologija“ yra neseniai naudojamas, manoma, kad ši tema buvo tyrinėjama prieš daugelį amžių. To pradžia buvo Pietų Indijoje, vėliau mokslas persikėlė į Kiniją, o iš ten į Graikiją.

Galų gale rašysena yra unikali žmogaus gyvenimo grafinė dalis, kurią nors visąlaik naudojame, dažnai nesuvokiame, kiek daug iš jos galime iš tikrųjų išmokti. Linkiu Vilnius Tech bendruomenei atidžiai pasižiūrėti į savo „asmenybės raštą“!