20210318_100959_0000

VGTU SA RUBRIKA: Daugiakalbystė

7,117 – tiek apytiksliai yra užfiksuota kalbų pasaulyje, bet deja 90% iš jų kalba mažiau nei 100 000 žmonių. Taip pat, statistiškai įrodyta, kad pusė pasaulio žmonių yra dvikalbiai, tačiau dauguma nesiryžta pereiti tų dviejų kalbų ribos… Žinoma, dvikalbystė jau daro didžiulę teigiamą įtaka žmogaus protui ir gyvenimui, bet ar verta išmokti tris arba daugiau kalbų? Tarkime serbų, kroatų, čekų, anglų, prancūzų, vokiečių, vengrų, italų ir lotynų – kas sieja šias skirtingas užsienio kalbas? Pasirodo jomis mokėjo laisvai kalbėti garsus mokslininkas Nikola Tesla. Tai ne vienintelė asmenybė, kuri dedikavo savo laiką lavinti protą bandant išmokti skirtingų kraštų garsus, tarp jų buvo ir garsioji Kleopatra. Ir pasirodo tikrai verta išbandyti trikalbystę, netgi tapti poliglotu (asmuo, mokantis 4 arba daugiau kalbų). Štai keletas faktų apie užsienio kalbų naudą, galią žmogaus gyvenime bei keletas triukų „ateities“ trikalbiams bei poliglotams.

Pirma, austrų Filosofas Liudvikas Wittgensteinas konstatavo, kad „jūsų kalbos ribos yra jūsų pasaulio ribos“, ir jis buvo teisus. Pagrindinė užsienio kalbų savybė yra jų galia praplėsti mūsų akiratį bei atverti duris į naujas perspektyvas, ryšius. Kiekviena kalba turi savitą strūkturą ir dialektą, kurių pasimokius mums bus lengviau suvokti to krašto žmones, kultūrą ir sužinoti tos šalies niuansus ir siurprizus. Pavyzdžiui, suomių kalba turi apie 40 žodžių skirtų apibūdinti vien tik sniegui. O štai japonų kalboje yra naudojamos trys unikalios rašymo sistemos – Kanji, Katakana ir Hiragana. Taip pat užsienio kalbos visada gali pagyvina jūsų keliones, net jeigu tik minimaliai žinote tos šalies leksiką –  tai ne tik suartins jus su vietiniais, kuriems bus malonu girdėti jūsų bandymus, bet taip turėsite galimybę pamatyti ir išgirsti daugiau, žinodami bent pagrindines frazes. Kalba yra raktas į šalies bei jos gyventojų esybę. Taigi, prieš išvykdami pabandykite išmokti bent paprasčiausias frazės: labas, ačiū ir t.t. ta kalba. Tikrai nepasigailėsite.

Antra, kalbų mokėjimas yra puiki proto mankšta. Jorko universiteto Toronte psichologė Ellen Bialystok nustatė, kad studentai, kurie mokosi užsienio kalbų, paprastai gauna geresnius balus standartizuotuose testuose nei jų vienakalbiai bendraamžiai, ypač matematikos, skaitymo, gramatikos ir žodyno kategorijose. Be to, tyrimas, kurį panašiu metu atliko mokslininkai iš Londono universiteto koledžo, įrodė, kad mokantis kitų kalbų, pilkoji masė – smegenų sritis, kuri apdoroja informaciją – pasikeitė tuo pačiu būdu, kaip mankšta stiprina raumenis. Taigi nieko keista, kad tyrimų apie užsienio kalbų poveikį žmogaus pažintiniam mąstymui ir atminčiai rezultatas – asmenims, kalbantiems dvejomis ar daugiau kalbų, neatsižvelgiant į jų išsilavinimo lygį, lytį ar profesiją, Alzheimerio liga pasireiškia vidutiniškai 4,5 metų vėliau nei vienakalbiams. Tai čiupkite užsienio kalbos žodynus ir pakrutinkite savo pilkąją masę.

Taip pat atrasta, kad daugiakalbystė lavina asmens kūrybiškumą, empatiją, koncentraciją, analitinį mąstymą bei atmintį, o tai reiškia, kad kalbos veikia ne tik kairę arba dešinę mūsų smegenų pusę, bet jos dirba kartu, kai mokomės naujos kalbos žodyną. Kaip efektyviau mokytis kalbas, kad galėtume pasidžiaugti šiais privalumais? Pagrindinė taisyklė – atrasti malonumą ir džiaugsmą mokymosi procese. Dauguma poliglotų turi savo išskirtinius principus mokantis n- kalbų, bet vienas dalykas juos sieja: malonumas mokytis tos kalbos. Jie atranda būdų, kaip susieti užsienio kalbą su jų pomėgiais ir jiems įdomiomis temomis. Vieni žiūri filmus arba skaito mėgstamas knygas ta kalba, antri jungiasi per “Skype” ir “Zoom”, kad pasišnekučiuoti su vietiniais, o dar kiti šoka pagal to krašto garsus. Pabandykite pritaikyti tą mokymosi procesą visuose gyvenimo aspektuose, net jeigu jums atrodo nėra laiko. Pavyzdžiui, pasiklausyti “podkasto” vykstant į paskaitas arba per pertraukėles pasikartoti žodžius. Taip neapsikrausite su sausa teorija ir patenkinti, motyvuoti nueisite iki mokymosi proceso galo, kuris dažnai būna „per anksti nutraukiamas“. Slapta formulė, norint išmokti naują kalbą yra valandų valandos nepatogaus ir įtempto pokalbio su žmonėmis, turinčiais geresnius tos kalbos įgūdžiuis. Viena valanda pokalbio (su pataisymais ir žodynu) atitinka penkias valandas klasėje ir dešimt valandų kalbos kursų. Taigi, praktikuokitės su kitais ir nebijokite suklysti. Sukurkite stiprų pamatą. Kaip būdami maži pirmiausia išmokome lietuvių kalbos žodžius, tik tada gramatiką ir stilių, taip pat patartina mokytis ir kitas kalbas. Žinoma, nieks nedraudžia pradėti su gramatika, bet patartina pirmiau žinoti žodžius negu kaip juos dėlioti. Pirmiausia išmokite dažniausiai naudojamus žodžius ir tik pasipraktikavę  pradėkite kalbėti, rašyti, skaityti bei klausyti pilnais sakiniais. Ir paskutinis patarimas – mokytis kiekvieną dieną. Tai atrodo kaip misija neįmanoma, bet iš tikrųjų taip nėra, net jeigu įdėsite tik penkias minutes darbo, tai padės jūsų protui prisiminti ir neprarasti jau išmoktos informacijos. Nuo “Youtube” vaizdo įrašų iki kalbos mokymosi programėlių. Netgi pergalvojant savo sprendimus kita kalba. Dedikuojant bent truputį laiko lavinti kalbą – jos informacija išliks ilgiau ir duos galimybę žodžiams ir gramatikai sukurti geresnius neuroninius tinklus jūsų smegenyse.

Galų gale, kalbos yra unikalus skirtumas tarp žmonių, kurį lavinant ir ugdant įmanoma sukurti stiprius ryšius su kitais bei atrasti naujas perspektyvas pasaulyje, apie kurias net nesate pagalvoję per visą savo gyvenimą. Linkiu Vilnius Tech bendruomenei sėkmės siekant daugiakalbystės!