20210401_013307_0000

VGTU SA RUBRIKA: Efektyvus skaitymas

               Mūsų gyvenimą supa skaitymas – knygos pramogai ir studijoms, erzinantis „spam mail“, didžiuliai kiekiai dokumentų ir sutarčių kiekviename rimtesniame gyvenimo sprendime ir, žinoma, visiems pažįstamas ir dažnai praleidžiamas „Terms and Conditions” langas… Su tiek daug informacijos priešaky, kuri visąlaik kinta ir dažnai būna skleidžiama labai didžiulėmis porcijomis, iškyla vienas didžiausių galvosūkių žmogui: kaip visa tai suspėti perskaityti ir tuo pačiu gerai įsisavinti?

Dauguma patartų užsirašyti į greito skaitymo kursus, nes technika, kuri padeda žmonėms keturgubai pagerinti jų skaitymo greitį yra patraukli perspektyva. Kiek kartų jūs susinervinote, kai per kelias valandas perskaitėte tik pusę teorijos apie vieną dalyką, o jums dar reikia perskaityti krūvą dokumentų, ataskaitų ir t.t. Tačiau greitas skaitymas turi vieną trūkumą: jums pavyktų perskaityti viską per dieną, bet prarastumėte nuo 50% iki 60% supratimo apie perskaitytą tekstą, o tai daugelio pedagogų požiūriu – tikrai prasti popieriai. Jau nuo 50% informacija tampa bereikšmė, tačiau nereikia jos visiškai atstumti. Kai kurios greito skaitymo metu įsimintos idėjos gali būti pritaikytos efektyvaus skaitymo lavinime. Pirma reikėtų praktikuotis „nugriebimo“ technika – taip galėsite sutaupyti kelias valandas varginančio skaitymo. „Nugriebimas“ yra skaitymo metodas, kurio metu naudojamas greitas akių judesys ir raktiniai žodžiai, norint greitai padaryti bendrą medžiagos apžvalgą. Ši technika gali jums pakankamai pasakyti apie bendrą medžiagos idėją ir toną, kad nuspręstumėte, ar jums apskritai verta perskaityti tą informaciją. Prieš pradedant prisiminkite, kad neskaitysite kiekvieno žodžio, ypatingą dėmesį skirsite tipografiniams ženklams – antraštėms, pusjuodžiam ir kursyvo tipo šriftui, įtraukoms, ženkleliams ir sunumeruotiems sąrašams, būsite budrūs ieškodami raktinių žodžių ir frazių, žmonių ir vietų vardų, datų, daiktavardžių ir nepažįstamų žodžių. Svarbiausia atlikite šiuos veiksmus:

  • Perskaitykite turinį arba skyriaus apžvalgą, kad sužinotumėte pagrindinius idėjų motyvus.
  • Žvilgtelėkite į pagrindines kiekvieno skyriaus antraštes, kad pamatytumėte svarbesnį žodį arba du. Perskaitykite diagramų ir lentelių antraštes.
  • Perskaitykite visą įvadinę pastraipą, o po to – tik pirmąjį ir paskutinį kiekvienos pastraipos sakinį. Kiekvienoje pastraipoje perskaitykite tik pirmuosius kiekvieno sakinio žodžius arba suraskite pagrindinę mintį.
  • Sustokite ir greitai perskaitykite sakinius, kurie yra parašyti paryškintu šriftu arba kursyvu pažymėtus raktinius žodžius.
  • Kai manote, kad radote ką nors reikšmingo, sustokite perskaityti visą sakinį ir įsitikinkite, kad įsisavinote. Tada eikite toliau. Atsispirkite pagundai sustoti ir perskaityti jums visiškai nereikalingą informaciją.
  • Perskaitykite skyrių santraukas, jei tokios yra.

Jei negalite atlikti visų aukščiau nurodytų veiksmų, raskite kompromisų: skaitykite tik skyrių apžvalgas ir santraukas arba santraukas ir visus paryškintus raktinius žodžius. „Nugriebdami” prisiimate apskaičiuotą riziką, kad galite ką nors praleisti. Nors „nugriebimas” visada bus greitesnis nei įprastas skaitymas, patartina truputį sulėtinti savo tempą šiose situacijose:

  • Kai jūs praeinate įvadines ir baigiamąsias pastraipas
  • Kai jūs „nugriebiate” temos sakinius
  • Kai randate nepažįstamą žodį
  • Kai medžiaga yra labai sudėtinga

Antras, nesklandus žodžių atpažinimas yra vienas pagrindinių skaitytojų sulėtėjimo priežasčių. Subvokalizacija (procesas, kurio metu skaitomas tekstas fonetizuojamas mintyse) yra lėtesnė su nepažįstamais žodžiais. Jei norite paspartinti skaitymą, verta praplėsti savo žodyną. Sklandumas yra ne tik skaitymo užsienio kalba problema. Tai taip pat svarbu moksliniams dokumentams ar prozai, kuriuose naudojamas nepažįstamas žodynas. Jei skaitote tekstą, kuriame vartojami žargonai arba sutrumpinimai, pvz., mRNR, arba neaiškūs žodžiai, tokie kaip „hipomonstraskedalofobija “, jūs tikrai padarysite ilgesnę pauzę, taip sulėtindami savo tempą. Geriausias būdas pagerinti sklandumą yra, nors ir keista, daugiau skaityti. Jei perskaitysite daugiau tam tikro tipo teksto, tuos žodžius išmoksite greičiau ir geriau. Taigi, kartas nuo karto lavinkite save atsiversdami kažką neįprasto jūsų literatūros sąrašui.

Pagrindinis punktas – žinokite, ko norite, prieš skaitydami. Dauguma skaito informaciją vien todėl, kad reikia perskaityti, o toks mąstymas baigiasi pasimetimu ir smegenimis užpildytomis nereikalinga informacija. Tuo pačiu iššvaistote kelias valandas arba net dienas perskaitydami tą patį tekstą, nes nerandate to, ko ieškote. Tai įvyksta dėl to, kad nežinote, ką norite joje atrasti. Štai kodėl svarbu prieš skaitant tekstą išsikelti savo tikslus ir pagrindinius klausimus norint sutaupyti laiko ir nervų. Kai žinosite ko ieškoti, jums bus lengviau atkreipti dėmėsį į žodžius ir sakinius, kurie pravers, o ne apkraus jūsų protą ateityje.

Galų gale, šiais laikais, kai begaliniai informacijos srautai keičiasi kiekvieną mielą dieną, svarbu nepamesti galvos ir suvokti nuo pat pradžių, ką norite išgauti iš savo teksto ir kur verta išsamiau, o kur laisviau skaityti puslapį. Linkiu Vilnius Tech bendruomenei, sėkmės naudojant efektyvų skaitymą!