20210310_232121_0000

VGTU SA RUBRIKA: Gyvenimo spalvos

Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikiai nuo 2 savaičių amžiaus jau gali atskirti raudoną spalvą (ši spalva turi ilgiausią bangos ilgį, o mokslininkai spėja, kad būtent todėl ją lengviau apdoroja besivystantys receptoriai ir nervai kūdikio akyje). Tai parodo, kad spalvos nuo pat pradžių turėjo įtaką mūsų gyvenime, net jeigu patys to nesuvokėme būdami maži. Spalvos yra esminė žmogaus ir pasaulio dalis – jos puošia kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą nuo to, kaip apsirengiame iki ko jaučiame. Gamtoje jos gyventojai remiasi universaliais spalvos dėsniais, kuriuos naudoja unikaliai informacijai skleisti – kaip pvz., pavojus arba identitetas. Nors spalvos daugumai yra savaime suprantamas dalykas, tačiau mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl mes iš tikrųjų matome ir esami stipriai veikiami šio paslaptingo vizualinio reiškinio. Tai štai keletas įdomių faktų ir teorijų, verčiančių susimąstyti apie dažnai nureikšmintas spalvas:

Dirbtinė spalva. Pirmoji sintetinė spalva buvo violetinė. 1856 m. aštuoniolikmetis chemijos studentas Viljamas Henris Perkinas atliko eksperimentą su akmens anglies degutu, bandydamas sukurti vaistą nuo maliarijos. Eksperimentas nepavyko, tačiau jį suintrigavo gautas anglies analino ir chromo rūgšties mišinys, į kurį panardinęs audinio gabalėlį, studentas pastebėjo, kad šis nusidažė tamsiai purpurine spalva, kuri gerai išsilaikė ant audinio. Viljamas užpatentavo dažus, kuriuos pavadino mauveine, ir susikrovė didžiulius turtus po to, kai jie buvo pradėti gaminti masiškai. Iki tol purpurinė spalva buvo be galo brangi (protėviams reikėjo sutraiškyti apie 12 000 Murex jūrų sraigių, kad pagamintų tik vieną gramą garsiojo Tiriano purpurinio atspalvio dažų), bet Perkino atradimo rezultatas pakeitė violetinę spalvą iš prabangios karalių ir turtingųjų apdaro detalės į spalvą, kurią kiekvienas gali dėvėti ir džiaugtis.

Geltona + Raudona = Maistas. Nenuostabu, kad tokį spalvų derinį naudoja greito maisto milžinai, tokie kaip „McDonald‘s“, „KFC“, „Burger King“ ir daugelis kitų restoranų. Tyrėjai teigia, kad raudona ir geltona spalvos yra labiausiai apetitą keliančios spalvos. Kita vertus, mėlyna spalva yra mažiausiai apetitą kelianti spalva, tad jeigu norite apraminti alkį, pabandykite apsupti save mėlynais daiktais.

Fizikos atradimas. Izaokui Niutonui priskiriamas visuotinės gravitacijos, begalinio skaičiavimo, judesio dėsnių atradimai, tačiau garsūs ne tik jo dėsniai… Jis atsakingas už spalvų rato atsiradimą, kurį menininkai iki šiol naudoja rinkdamiesi savo spalvų gamas. Atlikdamas eksperimentus, Niutonas padarė išvadą, kad raudonos, geltonos ir mėlynos spalvos yra pagrindinės spalvos, iš kurių atsirado visos kitos. Tai jis pirmasis pavaizdavo savo spalvų ratu.

Spalvoti sapnai. Pasirodo, spalvos, kurias pamatome per dieną paveikia tai, ką pamatysim miego metu: daugelis žmonių sapnuoja spalvotai, tačiau moksliškai įrodyta, kad tie žmonės, kurie užaugo žiūrėdami nespalvotą televiziją  dažnai sapnuoja juodai baltą vaizdą.

Mėlynas kraujas. Jūsų venos atrodo mėlynos, nes poodiniai riebalai leidžia tik mėlynai šviesai prasiskverbti per odą iki pat venų, todėl tai yra vienintelė spalva, kuri atsispindi atgal.

Žalios akys. Naktinio matymo akiniai naudoja žalią fosforą, nes žmogaus akis gali atskirti daugiau žalios spalvos atspalvių nei bet kurios kitos spalvos. Tai leidžia labiau diferencijuoti aplink esančius objektus.

Juoda ir balta amnezija. Psichologai nustatė daugybę sąsajų tarp spalvos ir atminties. Tyrimai parodė, kad žmonėms yra sunkiau prisiminti informaciją, užrašytą juodu tušinuku, nei spalvotais tušinukais. Taip pat žmonės greičiau prisimena spalvotą atvaizdo versiją, palyginti su jos juodu ir baltu atvaizdu. Jie mano, kad taip yra todėl, nes spalvos stipriau veikia žmogaus emocijas ir jusles, o tai, žinoma, lemia geresnį ryšį su smegenų dalimis susijusioms su atminties formavimusi.

Mėlyna meilė. Nepaisant daugybės kultūrų ir žmonių skirtumų pasaulyje, yra bent vienas bendras dalykas tarp mūsų visų: mėlyna spalva. Tyrimai, atlikti visame pasaulyje, atskleidžia, kad apie 40% žmonių mėlyną spalvą laiko savo mėgstama spalva. Antroji vieta atitenka violetinei spalvai, nors ją mėgsta tik 14 proc. O paskutinę vietą užima juoda.

Spalvos įspūdžiai. 62–90% pirmojo įspūdžio priklauso nuo spalvų. Kai žmonės susitinka pirmą kartą, didžiąją jų pirmųjų įspūdžių dalį sudaro spalvų atpažinimas. Tyrimai rodo, kad tie, kurie nuolat dėvi neutralias ar juodas spalvas, padaro mažiau teigiamų pirmųjų įspūdžių, tačiau tie, kurie dėvi ryškesnes spalvas, yra labiau linkę užmegzti draugiškus ryšius. O per pirmą pasimatymą dėvėti raudonos (moterims) arba mėlynos (vyrams) užuominas gali sukelti stipresnius jausmus ir kartais net garantuoti antrą pasimatymą. Tuo tarpu labiau tikėtina, kad bus samdomi tie, kurie dėvi juodą aprangą darbo pokalbio metu.

Galų gale spalvos yra savotiškas vizualinis reiškinys, kuris, nors nėra pilnai ištirtas ir apibūdintas mokslo pasaulyje, jo įtaka mūsų gyvenime ir pasaulyje yra neįkainojama bei vertinga dalis, todėl linkiu Vilnius Tech bendruomenei pasidžiaugti gyvenimo spalvomis!