20210303_190849_0000

VGTU SA RUBRIKA: Laikas arbatėlei

2737 m. pr. Kr. vėjo nuplėšti medžio lapeliai netikėtai įkrito į dieviškojo imperatoriaus Shen Nung gerto karšto vandens dubenį, nudažydami jo viralą ryškia nefrito spalva.  Imperatorius paragavęs maloniai nustebo dėl šio naujo gėrimo skonio ir medicininių savybių. Ši sena kinų legenda yra viena iš pavyzdžių apie žmonijos bandymus paaiškinti, kaip atsirado šis gilias istorines šaknis turintis gėrimas.  Archeologai atrado, kad arbatmedžiai buvo auginami jau prieš 60 tūkst. metų. Pradžioje arbatmedžio lapeliai buvo ne geriami, o valgomi kaip daržovė arba dedami kaip priedas į košes. Vėliau kinai sujungę sutrintus lapelius su karštu vandeniu atrado, kad vandenyje atsiskleidę lapeliai gali tapti itin kvapniu ir gardžiu gėrimu. Kinija nelaukdama pradėjo plėsti ir kurti didžiulę arbatos monopoliją, tačiau šios šalies galinga ekonominė įtaka truko neilgai. Netikėtai tik Kinijoje augusi arbatos medžio rūšies šeima (Camellia sinensis) išplito po visą pasaulį: kai kurie žmonės parsinešdavo arbatmedžius į savo tėvynę, kol kiti prekyba toliau platino šią vertingą prekę po tolimesnius Žemės plotelius. Seniau vien tik Kinijoje auginta brangi arbata (ji buvo tokia vertinga, kad kinai arbatos lapelius spausdavo į plytas, kurias naudojo kaip valiutą) buvo pradėta masiškai auginti įvairiuose kraštuose nuo Indijos iki Japonijos. Anksčiau tik aristokratų ir turtuolių gerta arbata, šiuolaikiniame pasaulyje yra visiems prieinamas malonumas. O kai kuriose valstybėse šis gėrimas asocijuojamas su svarbia tradicija pvz.: „britų arbatelės laikas“. Arbata yra antras labiausiai vartojamas gėrimas pasaulyje po vandens, tad faktų apie šį populiarų, seną gėrimą ir jo variacijų yra iš ties daug:

  • Keturi puodeliai. Yra keturi pagrindiniai arbatos tipai – juoda, žalia, balta ir ulongas, bet jie iš tikrųjų ruošiami tik iš vieno augalo – Camellia sinensis. Skirtingų apdorojimo būdų pagalba žmonėms pavyksta sukurti įvairius arbatos tipus iš vienos rūšies arbatmedžio lapų .
  • Per karšta? Ne bėda! Jūs galbūt girdėjote, kad šalta arbata buvo išrasta 1904 m. Švento Luiso pasaulinėje mugėje anglo Ričardo Blechyndeno, kur dėl aukštos temperatūros, buvo sunkiau parduoti karštą arbatą. Tada Ričardui kilo geniali idėja dėti į arbatą ledo. Šis atgaivinantis gėrimas tapo didžiulė sėkme ne tik mugėje, bet ir pasaulyje.
  • Netikėtas atradimas. Arbatos maišeliai buvo atsitiktinai sukurti amerikiečio Tomo Sullivano. 1908 metais, kai Sullivanas klientams siuntė arbatos pavyzdžius mažuose šilko maišeliuose. Klientai pagalvojo nesivarginti su atplėšimu ir panardino maišelį į karštą vandenį – taip atsirado greitas ir tvarkingas būdas pasidaryti arbatos be lapelių likučių. Šis atsitiktinumas paskatino Sullivaną sukurti marlinę produkto versiją, kuri buvo plačiai naudojama iki tol, kol arbatos pakelių gamyboje buvo pradėtas naudoti filtrinis popierius arba maistinis plastikas.
  • Ar tai arbata?  Techniškai arbata reiškia tik vieno augalo lapų gėrimą. Visa „tikra“ arbata gaunama iš Camellia Sinensis augalo, visžalio krūmo, kilusio iš Azijos, lapų. Tad kiti karšti augalų gėrimai, tiesiog yra užpilai iš lapų, žievės, šaknų, uogų, sėklų ir prieskonių. Bet tai nestabdo kompanijų ir žmonių vadinti juos „arbata“, kadangi jie geriami iš puodukų ir to gėrimo paruošimui naudojamas karštas vanduo.

Trumpas sąrašas su geriausiomis arbatomis ir užpilais:

  1. Žalioji arbata
  2. Pipirmėčių užpilas
  3. Jazminų arbata (kadangi jos pagrindą sudaro žaliosios arbatos lapeliai)
  4. Hibisko užpilas
  5. Melisos užpilas

Galų gale, arbata nors ir yra labai senas produktas, jo populiarumas ir svarba kultūroje bei žmonių gyvenime nenustoja augti. Tad linkiu Vilnius Tech bendruomenės nariams atrasti laiko skaniam puodeliui arbatos!