20210520_104719_0000

VGTU SA RUBRIKA: Meditacija – puiki mankšta protui

„Sportas – sveikata“ – ši trumpa, bet teisinga frazė yra pagrindinis atsakymas visuomenėje, kai iškyla klausimas: „ką reikėtų daryti, kad pakeistume arba pagerintume savo gyvenimą?“ Bet ar tai yra vienintelio tipo mankšta, galinti padaryti stiprią teigiamą įtaka? Ne. Nors dauguma žmonių mankštą laiko tik fiziniu užsiėmimu – svarmenų kilnojimas, ankstyvi bėgimai po stadioną, treniruotės sporto salėje ir t.t., nepamirškime, kad be sportavimo, dar egzistuoja ir kitokio pobūdžio, bet nė kiek ne prastesnis už fizinę mankštą, lavinimas, vadinamas meditacija. Žinoma, kai kuriems atrodo, jog kelias minutes ramiai išbūti vietoje ir vykdyti apgalvotus kvėpavimo pratimus yra tiktai laiko švaistymas, bet nereikėtų šių dalykų nuvertinti – ypatingai šiuo sunkiu laikotarpiu visi patiria daug nepatogių ir įtemptų situacijų, po kurių dažnas tampa susinervinęs ir pavargęs. Taip pat ir chaosas kasdienybėje, bandant žongliruoti savo atsakomybes, norus bei asmeninį ir profesinį gyvenimą. Šie aspektai daugeliu atvejų slegia ir neleidžia normaliai sustoti bei atsikvėpti šiame skubančiame pasaulyje. Pabandysime įsigilinti į šią mankštą ir kaip Arnoldas Švarcnegeris, garsus asmuo, kuris būdamas 20 metų išbandė ir džiaugėsi metus praktikuotos transcendentinės meditacijos vaisiais, teigė – išmokime apie būdus, kurie padeda treniruoti žmogaus „proto raumenis“.

Taigi, ko reikia, kad pradėtume savo meditacijos kelią? Žinoma, tau daugelio atveju nereikės jokios įrangos ar trenerio šiam lavinimui, kurį gali jį daryti bet kur ir bet kada, jeigu tik turi noro. Pradžioje geriausia būtų pasirinkti savo meditacijos tipą – yra labai daug skirtingų būdų ir technikų meditacijoje, taigi tikrai gali atrasti tai, kas miela tavo širdžiai. Nors jų variacijų yra tūkstančiai, šiuo metu  išskiriami 7 pagrindiniai meditacijos tipai:

  • Meta meditacija (meilės ir dėkingumo meditacija) – jos tikslas yra ugdyti meilę ir teigiamą požiūrį į viską, net į žmogaus priešus ir streso šaltinius. Giliai kvėpuodamas žmogus atveria savo protą, kad įgytų meilės ir gerumo požiūrį. Tada šios žinutės yra siunčiamos pasauliui, konkretiems žmonėms ar artimiesiems.
  • Progresyvus atsipalaidavimas (kūno skenavimo meditacija) – tai meditacija, skatinanti žmones apžiūrėti savo kūną beieškant įtampos taškų. Jos tikslas yra pastebėti įtampą ir paleisti ją iš savo kūno, atsipalaiduoti. Per laipsnišką atsipalaidavimo sesiją praktikantai pradeda nuo vieno kūno galo (dažniausiai nuo pėdų) ir dirba per visumą. Kai kurios laipsniško atsipalaidavimo formos prašo, kad žmonės įsitemptų, o po to atpalaiduotų raumenis. Kiti skatina žmogų vizualizuoti banguojantį vandenį virš kūno įtemptos vietos, kad būtų lengviau atpalaiduoti kūną.
  • Sąmoningumo („Mindfulness“) meditacija – tai yra meditacijos forma, skatinanti praktikuojančius išlikti sąmoningais ir būti čia ir dabar. Sąmoningumas skatina suvokti dabartinę žmogaus aplinką, o ne rūpintis praeitimi ar bijoti ateities. Svarbiausia – kritikos ir nuomonės nebuvimas. Taigi, užuot apmąstę ilgos eilės laukimo poliklinikoje susierzinimą, praktikantai paprasčiausiai pamato laukimą, kaip būtinąją gyvenimo dalį. Sąmoningumo meditaciją žmonės gali padaryti beveik bet kur. Pavyzdžiui, laukdamas eilėje prie maisto prekių parduotuvės, žmogus gali ramiai pastebėti savo aplinką, įskaitant patirtus vaizdus, garsus ir kvapus.
  • Kvėpavimo suvokimo meditacija – kvėpavimo suvokimas yra sąmoningumo meditacijos rūšis, skatinanti apgalvot savo kvėpavimą. Žmogus meditacijos metu kvėpuoja lėtai ir giliai, skaičiuodamas įkvėpimų skaičių ar kitaip sutelkdami dėmesį į kvėpavimą. Šios meditacjos tikslas yra sutelkti dėmesį tik į kvėpavimą ir ignoruoti kitas ateinančias į galvą mintis. Kaip sąmoningumo meditacijos forma, kvėpavimo suvokimas teikia daug tų pačių teigiamų savybių, kaip ir sąmoningumas. Tai apima sumažėjusį nerimą, geresnę koncentraciją ir didesnį emocinį lankstumą.
  • Kundalini joga – tai yra fiziškai aktyvi meditacijos forma, sujungianti judesius su giliu kvėpavimu ir mantromis. Žmonės dažniausiai praktikuojasi mokytojo arba būrelio pagalba. Tačiau pozas ir mantras įmanoma išmokti ir namuose. Panašiai kaip ir kitos jogos formos, kundalini joga gali pagerinti fizinę būseną ir sumažinti skausmą. Taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą, nes mažina nerimą ir depresiją. Pavyzdžiui, 2008 m. karo veteranų, sergančių lėtiniu juosmens skausmu, tyrimas parodė, kad joga sumažino skausmą, padidino energiją ir pagerino jų bendrą psichinę sveikatą.
  • Zen meditacija – Zen meditacija, kartais vadinama „Zazen“, yra meditacijos forma, kuri dažniausiai praktikuojama budizme. Daugelis jos mokosi pas mokytoją, nes tokia meditacija apima konkrečius žingsnius ir pozas. Tikslas yra rasti patogią padėtį, sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir sąmoningai stebėti savo mintis be kritikos. Vėlgi, ši meditacijos forma yra panaši į sąmoningumo meditaciją, tačiau reikalauja daugiau disciplinos ir praktikos. Žmonės teikia jai pirmenybę, norėdami rasti atsipalaidavimą ir naują dvasinį kelią.
  • Transcendentinė meditacija – tai yra dvasinė meditacijos forma, kai žmonės ramiai sėdi ir lėtai kvėpuoja. Jos tikslas yra peržengti ar pakilti virš dabartinės žmogaus būties būsenos. Meditacijos sesijos metu sutelkiamas dėmesys į mantrą arba pasikartojantį žodį, žodžių seriją. Jums mokytojas nustato mantrą remdamasis sudėtingu veiksnių rinkiniu, kartais įtraukdamas žmogaus gimimo metus ir mokytojo rengimo metus. Žinoma, alternatyviai žmonėms leidžiama pasirinkti savo mantrą, pvz. praktikuojantis meditaciją galima nuspręsti pakartoti „Aš nebijau viešo kalbėjimo“ tam, kad atsikratyti nerimo ir t.t. Žmonės, kurie praktikuoja transcendentinę meditaciją, praneša apie dažnas dvasines patirtis, ir apie padidėjusį sąmoningumą savyje ir su pasauliu.

Žinoma, pasirinkus meditacija, gali iškilti klausimų, apie tai, ar teisingai ją atlieki. Dažnai, dėl visuomenės sudarytų neteisingų mitų apie meditacija, dauguma pamatę, kad jiems nepavyksta padaryti to, kas kitų manymu yra būtina, galų gale atsisako bei ima vengti meditacijos. Štai keletą paaiškinimų apie tai, koks yra tikras meditacijos paveikslas, kurį gali kiekvienas susikurti, nesvarbu kokioje būsenoje ar gyvenimo kelyje bebūtų.

  • Tuščias protas – jei kada nors bandėte negalvoti, žinote, kad tai yra neįmanoma misija. Kai mes atsibudę, mūsų protas yra aktyvus ir niekada nenustoja dirbti. Ekspertai tvirtina, kad norint tinkamai medituoti reikia ištuštinti protą, tačiau tai nėra visiška tiesa. Medituojant pagrindinis tikslas yra apmąstyti ir stebėti savo mintis, o konkrečiau – tai daryti be stiprios emocijų įtakos, kuomet mintys apmąstomos, o ne gilinamasi į jas per jausmų spektrą. Taigi meditacija gali pamažu išmokyti kaip objektyviau vertinti savo mintis ir sprendimus.
  • Daug laiko nereikia – žinoma, yra vienuolių, kurie didžiąją savo dienų dalį praleidžia medituodami – vis dėlto tai nebūtinai turite būti jūs! Meditacijos teikiamą naudą galite patirti jau po kelių minučių. Jei jums trūksta laiko, išbandykite meditacijos programėles, kurios jus gali greitai nuvesti į meditacinę zoną. Net kelios akimirkos, praleistos lėtai ir apgalvotai kvėpuojant, gali būti meditacinės. Taigi jums nereikia investuoti viso savo laisvo laiko į meditacijos praktikavimą, bet koks meditavimas, ar jis būtų valandos trukmės, ar kelių minučių, gali būti lygiavertis ir naudingas lavinimas gyvenime.
  • Aš „negaliu“ medituoti – kartais žmogus bando medituoti ir nejaučia, kad jam tai pavyksta. Gali būti sunku pakankamai nuraminti savo protą, kad žmogus galėtų tyrinėti mintis, nieko nedarymas gali sukelti nerimą arba paprasčiausiai pasidaryti nuobodu. Svarbu gebėti sau pripažinti, kad vien todėl, kad tai jaučiate, dar nereiškia, kad nesugebate medituoti. Net reguliariai medituojantiems žmonėms būna atvejų, kai jie nesijaučia patekę į meditacinę erdvę. Taip būna ir tai yra normalu! Taigi visuomet galima rasti priežastį pamėginti dar kartą. Jei jaučiate, kad negalite medituoti, išbandykite kitokį būdą: naudokite programėles, žiūrėkite „YouTube“ vaizdo įrašus arba išbandykite kitokį kvėpavimo pratimą, nei darėte iki šiol. Medituoti gali kiekvienas. Taigi nenusiminkite, jeigu pirmas kartas nepavyko ir pasiryžkite pabandyti atlikti meditaciją kitaip, tikėkite savimi ir viską pasieksite.
  • Ne visada palaima – būtų malonu, jei kaskart medituodami jaustumėme palaimą. Nors tai plačiai paplitęs mitas, jog medituodami nuolat jaučiame palaimą, jis nebūtinai yra teisingas. Medituojant gali būti laimės ir palaimos jausmas arba ne… Nesvarbu, kokia dvasios būsena pradžioje, po jos viskas būna geriau. Gyvenime susiduriame su situacijomis, kai palaima nėra patiekiama ant sidabrinės lėkštutės ir tai nebūtinai yra nesėkmė. Jei jaučiate, kad neverta medituoti, nes medituodami negalite nuolat jaustis laimingi, nepamirškite, kad meditacija gali suteikti daug daugiau nei tik palaimą, ji gali pagerinti sveikatą, padėti atsikratyti nerimo jausmo bei išmokyti iš arčiau ir giliau pamatyti dalykus, į kuriuos ankščiau žiūrėdavai pro pirštus. Žmonės medituoja dėl daugybės skirtingų priežasčių, todėl nereikėtų meditacijos nuverinti, jeigu ji ne iš karto veikia pagal planą. Meditacija gali pagerinti tokius gyvenimo aspektus, apie kuriuos galbūt net nepagalvojame.

            Galų gale meditacija – tai kasdienis proto lavinimo procesas, treniruojantis sąmoningumą bei gilų proto ir kūno tyrinėjimą. Meditacija suteikia prieglobstį iškilus kasdienybės sunkumams, stresui. Taigi linkime ir „Vilnius Tech” bendruomenei atrasti savo tobulą proto mankštą!