0001-15721794981_20210119_154539_0000

VGTU SA RUBRIKA: Nuotolinio mokymosi sunkumai

„Pateikti ir baigti“; „Thank you for using Zoom!“: šios frazės ir daugelis kitų tapo studentų rutina. Pandemija be gailesčio „uždarė duris“ – kažkada pripildytos auditorijos nutilo, ilgai laukti universiteto renginiai buvo perkelti į virtualią erdvę arba, daugelio liūdesiui, atšaukti, vis atnaujinamas karantinas ir draudimai izoliuoja mus nuo pasaulio ir kitų vis labiau. Bet didžiausias pokytis visiems buvo persikėlimas į nuotolinę erdvę – pasikeitus švietimo sistemos vykdymui visi studentai turėjo vėl iš naujo išmokti „mokytis“. Studijos realiu metu niekad nebuvo lengvos, bet prasidėjus nuotolinėms studijoms iškilo daug naujų problemų: techniniai nesklandumai, būtinybė užsiregistruoti prie daugybės nepažįstamų programų, motyvacijos ir koncentracijos trūkumas. Visa tai verčia mus klausinėti – kuriuo būdu studijos yra geresnės? Nepaisant to, kad jau metus mokomės nuotoliniu būdu, studentams vis dar iškyla sunkumų prisitaikyti prie tokio tipo mokymosi.

Bet kodėl vis dar sunku prisitaikyti prie nuotolinių studijų? Ankščiau mūsų dienos turėjo atitinkamą struktūrą – visi darbai, tikslai turėjo savą vietą ir laiką: paskaitos fakultete, poilsis namie, mankšta sporto salėje ir t.t. Tačiau dabar viskas buvo perkelta į nuotolinę erdvę ir esi priverstas izoliuotis nuo savo pagrindinių rutinos vietų, žmonių. Tavo reikalai sulimpa į vieną masę „namai“, o tai reiškia, kad tavo įpročiai ir grafikas nebeatitinka vienas kito, todėl studentams sunkiau išlikti produktyviais, kadangi jų organizmas nebegali atskirti, kada ilsėtis, o kada dirbti.

Antra, Jūs turbūt pastebėjote, kad sunkiau prisiminti naudojamas svetaines, atsiskaitymų terminus, slaptažodžius, kadangi mūsų atminčiai trūksta vienos svarbios detalės…  Pasirodo, epizodinis atminties formavimas – procesas, kurio metu smegenys įtvirtina ir koduoja naujus prisiminimus. Didžiąją jo dalį sudaro vieta: mūsų prisiminimai neatskiriamai sujungiami su vieta, kurioje mes patyrėme tuos prisiminimus, štai kodėl mums sunkiau įtvirtinti naują informaciją. Būdami vienoje vietoje mes prarandame vertingas, unikalias vietos detales, kurios padėtų lengviau „atgaminti“ įvykius bei terminus, pvz., atsiskaitymų datas.

Tačiau sunkiausias darbas studentui yra išlaikyti savo dėmesį pasikeitus studijų eigai – mes visi nuo mažų dienų buvome įpratę realiu metu mokytis didelėse arba mažose grupėse su mokytojais, tačiau dabar turime vieni studijuoti per ekraną be šiltojo kontakto, taip neigdami mūsų pripratimą prie seno mokymosi būdo. Žinoma, kai kurių manymu, tai geras pokytis, nes duoda laisvės ir lankstumo studijuojant, tačiau tuo pačiu metu tai leidžia lengviau išsiugdyti atidėliojimo įpročius ir atsilikti nuo savo darbų, kadangi mūsų principai ir žinios, išlikę iš senesnių laikų, nebepadeda mums asimiliuoti naujų studijų būdų.

Laimė, šias nuotolinių studijų spragas galima užpildyti su keliais patarimais:

  • Pabandykite padalinti dieną dalimis – po paskaitų eikite pasivaikščioti lauke, susikurkite ryto ritualą (meditacija, išgerti stiklinę vandens su citrina ir t.t), kuris padėtų Jums pasiruošti dienai. Ir tam užtektų tik pakeisti savo studijavimo vietą tarp kambarių. Svarbiausia užtikrinti, kad darbas ir praleistas laikas per dieną turėtų kažkokią kaitą, netgi mažas pokytis, kaip kita studijavimo vieta, gali padėti atsikratyti monotonijos.
  • Būtinai užsirašykite arba kitokiu būdu išsaugokite naują informaciją, nes šiuo metu Jūsų smegenims sunkiau įtvirtinti informaciją be vietos pagalbos.
  • Atraskite savo ramstį – vieni būna ryto žmonės, kitiems geriausias laikas dirbti yra naktis – suraskite laiko tarpą, kuris būna Jūsų energijos ir motyvacijos pikas, tuomet dedikuokite jį sunkiausiems darbams ir paskaitų temoms, o per lėtesnius tarpus užsiimkite paprastesniais reikalais.
  • Atraskite būdų, kaip susikoncentruoti per paskaitas (moksliškai įrodyta, kad asmens rūbai paveikia ir požiūrį, tai, kad ir kaip keistai skambėtų, apsirengus formaliai gali geriau save motyvuoti; susikurti savo mokymosi kampą; susitvarkyti techniką, kad nekiltų nesklandumų).

Galu gale, nuotolinės studijos nebuvo lengvos niekam, bet padėdami vieni kitiems ir tarpusavyje keisdamiesi informacija bei technologijomis galime nugalėti šios pandemijos iškeltus nuotolinius sunkumus. Svarbiausia nebijoti prašyti pagalbos šiuo keistu laikotarpiu ir padėti kitiems, jei turi galimybę.

Tegul Vilnius Tech bendruomenės nariams būna lengviau atskirti savaitės dienas per karantiną!