20210429_131611_0000

VGTU SA RUBRIKA: Streso kontrolė

Tai kaip žinote, praeitame straipsnyje aptarėme ir artimiau susipažinome su streso reakcija ir jo poveikiu žmogaus organizmui. Jau žinome, kodėl stresas atsiranda, bet kaip jį kontroliuoti? Tai  svarbu žinoti, nes pasikeitus laikams žmonės pradėjo nerimauti ne vien tik dėl pavojingų, rizikingų situacijų, bet ir kasdienybės rūpesčių bei sunkumų. Tai reiškia, kad dauguma gyvena patirdami lėtą stresą, kurio maži kiekiai atitinkamų hormonų, pvz. kortizolis kaupiasi mūsų organizme, nes nepanaudoti hormonų rezervai tiesiog negali „ištirpti ore“. Todėl jis kaupiasi ir kaupiasi, kol galų gale organizmas pasiekia limitą ir palūžta: širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, diabetas, pažeista imuninė sistema ir kitokios sveikatos ydos. Todėl svarbu pasirūpinti stresu ir išmokti jį kontroliuoti arba bent jau prie jo prisitaikyti, kol ne per vėlu. Pažiūrėkime, ko reikia jūsų sėkmingai „streso kontrolei“.

Pirmasis jūsų tikslas – išmokti pasakyti „NE“! Kiek kartų jums teko panikuoti apie krūvą darbų, kuriuos neabejodami apsiėmėte, kadangi širdis neleido atsisakyti arba suvokėte per vėlai savo ribas jau įpusėjus darbui. Užuot apkrovę save bereikalingu streso bagažu –  suvokite ir nustatykite ribas savo asmeniniame, profesiniame gyvenime ir imkitės tik to, ką tikrai galite padaryti ir įvykdyti. Taip nereiks nusivilti nepadarytais darbais, pažadais ir tuo pačiu bent truputį sumažinsite streso reakcijų kiekį savo kasdienybėje.

Antra, sportas – pagrindinis palydovas streso kontrolės kelyje. Kaip sakoma, sveikas kūnas – sveika siela: sportas ne tik turi teigiamos įtakos jūsų fizinei būsenai, bet ir gali pagerinti tavo emocinę ir psichinę būklę irgi. Kadangi fizinis krūvis gali padėti paspartinti endorfinų gamybą – cheminės medžiagos pagaminamos smegenyse, kurios labiausiai žinomos dėl savo savybės nuskausminti ir sukelti euforijos jausmą (endorfinai yra vienas iš kelių cheminių medžiagų priskiriamų „džiaugsmo hormonų“ grupei). Dar sportavimas gali atpalaiduoti jūsų kūno įtampą, imituojant streso padarinius, pavyzdžiui, skrydžio ar kovos reakciją, tokiu būdu žmogaus kūnas ir streso sistemos praktiškai pradės dirbti kartu harmonijoje. O fizinis krūvis taip pat gali apsaugoti organizmą nuo žalingo streso poveikio, nes jis teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir imuniteto sistemas, kurie yra pagrindiniai taikiniai streso hormonams.

Dar, nepamirškite apie miego svarbą jūsų gerovei, pakankamas ir kokybiškas miegas yra tarsi kuras jūsų kūnui ir protui. Jo trūkumas trukdo jūsų organizmui efektyviai dirbti, palaikyti normalų darbo ritmą ir tempą žmogaus vidinėse sistemose, reakcijose. O tai atsako blogesniu produktyvumu, prastesnę emocinę, fizinę būklę ir kitokiomis komplikacijomis, kurios trukdys jums įvykdyti savo darbus ir atsakomybes, taip pridedant dar daugiau bėdų ant jau didžiulio suformuoto „streso kamuolio“. Ši situacija sukuria ciklą, kur jūs, deja, esate įstrigę su nuolatine streso našta. Taigi pabandykite dedikuoti bent jau 7 valandas normaliam miegui. Jo reikia ne tik palaikyti normaliai organizmo būklei, bet ir gerai emocinei savijautai.

Taip pat visuomet verta pasikalbėti su kitais ir paprašyti pagalbos ir palaikymo iš jų. Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais galite pasitikėti, apie savo problemas, savijautą ir panašiai. Nebūtinai atrasite sprendimą, tačiau galite būti maloniai nustebinti, nes geriau pasijausite, kai su kuo nors pasidalinsite savo patirtimis ir emocijomis.

Žinoma, be kitų svarbu savijauta taip pat rūpintis pačiam. Nepamirškite palepinti save karts nuo karto, kitaip galų gale perdegsite nuo nuovargio ir streso išnaudoję savo paskutinius motyvacijos ir energijos resursus. Štai kodėl pasirūpinimas ir savimeilė yra tokia svarbi streso valdymo ir mažinimo dalis. Jis padeda palaikyti balansą žmoguje, neutralizuojant streso padarinius ir, žinoma, paruošia organizmą naujiems darbams ir iššūkiams. Tai paklauskite savęs, kas padeda jums atsipalaiduoti, suteikia džiaugsmo ir be jokių abejonių skirkite kelias valandas per savaitę, darymui to, kas miela jūsų širdžiai. Per tas kelias valandas gali užsiimti hobiu, žiūrėti serialus, nueiti į paplūdimį ar pasigaminti savo mėgstamą valgį. Nesvarbu, kas tai bebūtų, darykite tai iš visos širdies per „savo laiką“ ir tikrai jūsų netikri vidiniai pavojaus signalai nebebūs jums tokie baisus.

Yra dar keli papildomi ingredientai tavo streso kontrolės sėkmės receptui:

  1. Gilus kvėpavimas – sustojus ir keletą kartų giliai įkvėpus, galite iškart nuimti įtampą. Skamba juokingai, bet iš tikrųjų teisingi kvėpavimo pratimai gali padaryti stebuklus, jeigu išmoksite pagrindus. Tiesiog atlikite šiuos 5 veiksmus:
  2. Atsisėskite patogioje padėtyje, rankas laikydami ant kelių ir kojas ant grindų. Arba galite atsigulti;
  3. Užsimerk;
  4. Įsivaizduokite save mieloje vietoje. Tai gali būti paplūdimys, graži pievelė ar bet kuri vietą, kuri suteikia jums ramybę.
  5. Lėtai giliai įkvėpkite ir iškvėpkite.
  6. Tai darykite 5–10 minučių.
  • Savęs tausojimas – šiuolaikinis gyvenimas yra toks užimtas bei chaotiškas, kad kartais mums tereikia sulėtinti tempą ir truputį pailsėti. Pažiūrėkite į savo gyvenimą ir raskite mažų būdų, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui:
  • Nustatykite laikrodį 5–10 minučių į priekį negu įprastai. Tokiu būdu jūs gausite daugiau laiko įvykdyti reikalams ir išvengsite vėlavimo streso.
  • Išskaidykite didelius darbus į mažesnius. Pavyzdžiui, nebandykite atsakyti į visus 50 elektroninių laiškų, jei tai nėra taip skubu. Darykite mažais žingsneliais – tiesiog atsakykite į kelis iš jų.
  • Streso ženklai – išsiaiškinkite, kokios yra didžiausios streso priežastys jūsų gyvenime. Ar tai darbas, baimės apie mokesčius, studijų atsiskaitymai? Jei pavyks nustatyti, kokie jie yra, pažiūrėkite, ar yra galimybių juos pašalinti iš savo gyvenimo ar bent jau sumažinti jų įtaka. Jei negalite nustatyti pagrindinių streso priežasčių, pabandykite rašyti streso dienoraštį. Atkreipkite dėmesį į tai, kada labiausiai jaudinatės, ir sužinokite, ar galite nustatyti kažkokį to streso modelį, tada raskite būdų, kaip pašalinti arba sumažinti jį sukeliančius veiksnius.

Galų gale nuo streso mes nepabėgsime, bet galime išmokti susitaikyti ir prisitaikyti prie šio nesavavališko žmogaus biologinio mechanizmo, tai linkiu Vilnius Tech bendruomenei sėkmės savo „streso kontrolėje“.